6 beveik psichologiniai patarimai, kurie nervina psichologus
įvairenybės / / October 03, 2023
Ne kiekvieną įtikinamą rekomendaciją verta išbandyti patiems.
Psichologija pastaruoju metu išpopuliarėjo didžiuliais žingsniais, ir tai yra gerai. Tačiau kiekviena moneta turi ir atvirkštinę pusę. Štai kodėl internetas yra pilnas žmonių, kurie teikia rekomendacijas, remdamiesi niekuo. Šie veikėjai neturi išsilavinimo, neturi gilių žinių, tačiau jų vaizdo įrašai ir įrašai sulaukia daug peržiūrų.
Be to, interneto guru dažnai atrodo labai ekspertai. Jie kalba įtikinamai ir savo patarimus remia psichologiniais terminais. Be to, tai visai ne užtemdytos rekomendacijos, kurių vienintelė reakcija – skeptiškai kikenti ir slinkti toliau. Paaiškinimai atrodo gana logiški. Ir šie patarimai tokie dažni, kad negalite nepagalvoti: gal verta šias išmintis įdiegti į savo gyvenimą?
Problema ta, kad šios rekomendacijos ne tik nepadeda, bet ir gali pakenkti, net jei skamba racionaliai. Psichologų paprašėme pasakyti, kurie pseudopatarimai juos labiausiai erzina ir kodėl. Jei matote ką nors panašaus internete ar išgirstate ką nors panašaus iš ko nors gyvenime, tris kartus pagalvokite, prieš imdami tokius žodžius rimtai.
1. „Mylėk save ir kiti tave mylės“
Anot psichologijos mokslų kandidatės Marijos Daninos, tai visiškai nepagrįsta mintis.
Marija Danina
Psichologijos mokslų kandidatas, santykių kurso „Savęs ir savo partnerio supratimas: santykių psichologija“ autorė, internetinės psichologinių profesijų mokyklos „Psychodemiya“ įkūrėja.
Kokį pažadą mes čia girdime? Jūs mylėsite save, ir tai kažkaip paveiks jūsų svarbą kitiems žmonėms. Tačiau žmogus gali būti kitų dievinamas, kol jis skęsta abejonėse, savikritikoje ir ieškantis pritarimo. Arba gali būti atvirkščiai. „Aš tokia graži ir nuostabi, kodėl niekas to nepastebi ir nenori manęs mylėti? Pažiūrėkite, koks aš geras, visi! Niekas neieško...
Tuo pačiu, pasak Daninos, jokiu būdu neturėtume sumenkinti meilės sau svarbos, kuri tikrai padeda kurti sveikesnius ir patogesnius santykius su mus supančiais žmonėmis. Svarbu priimti save. Jūs tiesiog nenorite dėti lūkesčių, kurie nebūtinai bus patenkinti. Tai išgelbės jus nuo nusivylimo.
2. "Galvok teigiamai"
Kai kurie žmonės mano, kad jei galvosite tik apie gerus dalykus, į savo gyvenimą pritrauksite gerų dalykų. Bet tai gudru: taikant tokį požiūrį kyla rizika pastebėti tik teigiamą ir ignoruoti visus blogus dalykuskol situacija taps nekontroliuojama.
Daria Jauševa
Klinikinis psichologas.
Reikia įsiklausyti į save ir nevengti net sunkiausių jausmų. Jausmai yra signalinė sistema. Jie nėra sąlyginai blogi, bet rodo vidinį konfliktą. Ir kad laikas užduoti sau klausimą. Jei yra pavydas, tai kaip: „Ką tas žmogus turi, kas man svarbu? Jei liūdesys, tai tai: „Ką aš praradau, ką vertė?" arba „Koks mano emocinis poreikis šiuo metu nepatenkintas? Ir tada turėtumėte ieškoti būdo, kaip ką nors sau duoti svarbu.
Idėja, kad visame kame reikia ieškoti pozityvo ir galvoti tik apie gėrį, dabar yra plačiai kritikuojama. Jie netgi sugalvojo terminą šiam reiškiniui: „toksinis pozityvumas“. Daugiau apie tai, kas tai yra ir kodėl jis pavojingas, galite perskaityti Lifehacker medžiaga.
3. "Tiesiog pamiršk apie tai"
Čia turime visą ešeloną panašių rekomendacijų: „Tik nusiramink, viskas tavo galvoje“, „Tiesiog susitvarkyk“ ir pan. Kartais žaizdos iš tikrųjų užgyja pačios. Tačiau gydant dažnai reikia pagalbos.
Vladimiras Dernovas
Klinikinis psichologas.
Emocijų ir problemų negalima tiesiog pamiršti. Tai daugiau apie jausmų slopinimą, o tai ateityje gali sukelti psichologinių sutrikimų. Nes jei neapdorosi emocijų, jos gali paveikti tavo būseną ilgam.
Verta tai prisiminti blogos emocijos negali būti. Kai kurie iš jų šiuo metu yra tikrai nemalonūs, priverčiantys jausti nepasitenkinimą ar diskomfortą. Bet visos emocijos, taip pat sąlyginai neigiamos, mums duotos ne be priežasties. Tai reakcija į tai, kas vyksta aplinkui. Pirma, jie leidžia suprasti, kas tiksliai negerai, ir tai sustabdyti. Antra, jie padeda reguliuoti mūsų psichiką. Jei „tiesiog pamirštame“, tai tarsi bandymas sutaisyti seną vamzdį mediniu smulkintuvu. Veiks vieną kartą, veiks du, o tada nutrūks vandens vamzdis ir užtvindys visą gatvę. Kad taip nenutiktų, reikia išmokti atpažinti emocijas ir jomis gyventi.
4. „Surask savo pašaukimą ir būsi laimingas“
Šis patarimas verčia žmones įkyriai ieškoti to, kas juos pradžiugins, o tai galiausiai dažnai žada tik nusivylimą.
Marija Danina
Užuot labiau įsisąmoninę savo vertybes ir susitaikę su sunkumų, krizių ir neišvengiamumu abejonių, žmonės bando rasti stebuklingą piliulę, kuri pavers jų gyvenimą nesibaigiančiu festivaliu malonumas.
Žinoma, nepaprastai svarbu gyvenime daryti tai, kas tau tinka. Tačiau nereikia tikėtis, kad juo niekada nenusivilsite, kad bus be galo malonu ir patogu. Iliuzija ta, kad būtent pagal šias savybes galima nustatyti „savo“.
Dažnai žmogus, susidūręs su kliūtimis, nori ne spręsti problemos, o tiesiog išeiti iš situacijos ieškodamas kažko be debesų. Bet nieko nėra be debesų. O pasikliaudami tik momentinėmis emocijomis galite prarasti tai, kas iš tiesų svarbu.
Žinoma, tai nereiškia, kad tai būtina toleruoti kažkas labai nemalonaus iki kraštutinumo. Būna, kad pabėgimas – nemaža išeitis. Bet jei tai yra vienintelė galimybė bet kurioje situacijoje, verta pagalvoti.
5. „Nereikia gilintis į vaikystę. Gyvenk dabartimi"
Šį patarimą dažnai duoda tie, kurie žinių apie psichologiją sėmėsi iš 90-ųjų filmų. Tokiems personažams atrodo, kad per užsiėmimus įsitikina, kad dėl visų problemų kalti tėvai. Ir tada žmogus gyvena ramiai, perkeldamas atsakomybę. Tai yra blogai. Jūs turite mokytis vaikystės, kad prisiimtumėte šią atsakomybę, ir dabartyje.
Daria Jauševa
Vaikystė – tai laikas, kai žmogus tampa individu, kai atsiranda elgesio modeliai. Šiuo laikotarpiu formuojasi pasaulio matymas, požiūris į save, gali kilti traumų, kurios pasijus vėlesniame amžiuje.
Ir šiandien psichoterapeutai sėkmingai dirba su tuo. Dabartis daugeliu atžvilgių yra praeities patirtis, kuri buvo arba nebuvo suvokta. Pasinėrimas į vaikystę suteikia sąmoningumo, pasirinkimo erdvės ir galimybę tapti gerais tėvais sau. Priešingai populiariems įsitikinimams, tai nėra suaugusiųjų kritikavimas. Vaikystėje galite rasti išteklių.
Todėl norint gerai gyventi dabartyje, dažnai verta pasigilinti į praeitį. Tiesa, pas psichologą šis kelias bus kiek lengvesnis.
6. „Visada pasitikėk savo jausmais“
Prieš pasikliaudami emocijomis, turite išmokti atpažinti jas ir jų priežastis.
Marija Danina
Su šiuo patarimu viskas būtų gerai, jei mūsų jausmai kartais negimtų iš neracionalių ir destruktyvių įsitikinimų. Pavyzdžiui, žmogus, turintis nerimo sutrikimas, gali manyti, kad jo nerimas rodo tikrą pavojų. Pasitikėjimas savo jausmais verčia jį išvengti bauginančios situacijos ir sustiprinti sutrikimo simptomus.
Mūsų jausmai, anot Daninos, yra tik mūsų patirties atspindys. Svarbu išmokti atskirti tas situacijas, kuriose ši patirtis mums naudinga, nuo tų, kuriose ji gali pakenkti ir trukdyti gyventi visavertį gyvenimą.
Suprask save🧐
- Kaip suprasti, kad laikas kreiptis į psichoterapeutą
- „Aš pats!“: kodėl atsisakome pagalbos ir kaip išmokti ją priimti
- Kaip suprasti, kad reikia bėgti nuo psichologo
- 10 rimtų psichologinių testų, kuriuos galite atlikti internete
- Kaip atskirti tikrąją psichologiją nuo keiksmažodžių