Chemija. Prisijungęs. — nemokamas Sciencely kursas. Išmanioji Maskva, mokymai 1 mėn., Data: 2023 m. gruodžio 4 d.
įvairenybės / / December 08, 2023
Į namus atsivešime dėžutę reagentų, kolbų ir mėgintuvėlių, o per ZOOM vessime savaitinius užsiėmimus. Atėjo laikas suprasti, iš ko tiksliai susideda pasaulis ir kaip galime su juo gyventi.
Pietų federalinio universiteto Tarptautinio išmaniųjų medžiagų tyrimų instituto darbuotoja Polina yra chemikė iki širdies gelmių. Beje, apie kaulus: jei prarasite atramą iš gimtojo kūno, labai greitai ligoninės jums pasiūlys kaulo implantą iš kruopščiai Polinos susintetintų medžiagų. Aistringiems keliautojams duosime keletą patarimų: kito skrydžio metu nepamirškite atsiversti žurnalo skrydžio metu „Tavo azimutas“, kuriame Polina įdėjo savo rankas ir širdį kurdama mokslo skiltį vaikams.
Maskvos valstybinio universiteto Chemijos fakulteto Enzimologijos katedros 5 kurso studentas, pavadintas M. V. Lomonosovas. Marijos mokslinė veikla susijusi su naujų ir jau žinomų fermentų inhibitorių, prisidedančių prie efektyvesnės kovos su vėžiu, paieškomis. Beje, fermentai, su kuriais dirba ir Marija, yra ryškūs nanopasaulio atstovai. Keletą metų spėjau dirbti Politechnikos muziejuje gidu ir biohakerių laboratorijos darbuotoja, o dabar visą savo meilę mokslui atiduodu mūsų būrelių dalyviams.
Maskvos valstybinio universiteto Chemijos fakulteto absolventas, Heterociklinių junginių smulkiosios organinės sintezės laboratorijos darbuotojas. Anksčiau Svyatas dirbo kurdamas struktūrų bibliotekas, skirtas kovoti su vėžio navikais, o dabar užsiima vaistų sinteze ir optimizavimu.
Baigę pirmąjį modulį turėsite galimybę stoti į antrąjį [13–24 pamokos]
1-OJI PAMOKA. CHEMINĖS REAKCIJOS ŽENKLAI.
Susipažinkime ne tik vieni su kitais, bet ir saugumo taisyklėmis. Atlikime chemines reakcijas, kurių metu iškrenta nuosėdos, susidaro dujos, išsiskiria šiluma, keičiasi spalva. Visi šie pokyčiai vadinami cheminių reakcijų požymiais.
2 PAMOKA. JONAI.
Išsiaiškinkime, kodėl kai kurios druskos sumaišomos reaguoja, o kai kurios – ne. Pereikime prie esmės ir sužinokime apie jonus – daleles, kurios sudaro bet kokią druską. Patvirtinkime eksperimentiškai: druskos su tais pačiais jonais patenka į tas pačias reakcijas, o cheminių medžiagų savybių žinojimas padeda nustatyti beženklių reagentų sudėtį.
3 PAMOKA. RŪGŠTYS IR RODIKLIAI.
Iš jonų susidaro ne tik druskos, bet ir rūgštys. Išsiaiškinkime, kad produkto rūgštingumas priklauso nuo specialių „rūgštinių“ jonų - vandenilio jonų kiekio. Naudodami universalų rūgščių-šarmų indikatorių nustatykime vandenilio jonų kiekį maiste. Susipažinkime su kitais rodikliais ir jų mastu.
4 PAMOKA. DAŽAI.
Dažniausiai žmogus susiduria su medžiagų tirpalais. Ne visos medžiagos ištirpsta vandenyje, bet žmogus rado joms panaudojimą. Išsiaiškinkime, kas yra pigmentai ir iš kokių dažų buvo gaminami senovėje. Savarankiškai sintetiname neorganinius pigmentus ir kuriame savo dažus.
5 PAMOKA. MEDŽIAGOS STRUKTŪRA.
Susipažinkime su cheminių medžiagų sandara, pakalbėkime apie cheminius ryšius ir išsiaiškinkime, kodėl druskos negalima vadinti molekule. Surinksime trimačius orą sudarančių molekulių modelius, taip pat grafito ir kitų cheminių struktūrų modelį.
6 PAMOKA. POLIMERAI.
Supraskime medžio ir plastiko struktūrą ir išsiaiškinkime, ką jie turi bendro. Pakalbėkime apie polimerus ir jų vaidmenį mūsų gyvenime. Patys pažymėsime plastiką, sukursime polimerinį gaminį ir lipnią masę. Vieną polimerą (krakmolą) suskaidykime kito polimero (fermento) pagalba.
7 PAMOKA. ANGLIAVANDENIAI.
Visi gyvi dalykai, įskaitant tave ir mane, taip pat yra chemija. Išsiaiškinkime, iš kokių molekulių esame sudaryti ir ką valgome. Pamoka bus skirta angliavandeniams. Paruoškime Benedikto reagentą ir išmokime kokybiškai reaguoti į gliukozę, o tada patikrinkime gliukozės kiekį meduje ir krakmolo tirpale, kurį sunaikina fermentas.
8 PAMOKA. BALTYMAI.
Mes ir toliau neriame į biopolimerų chemiją. Pamoka bus skirta baltymams. Išmoksime eksperimentiškai atskirti vilnos pluoštus nuo sintetikos ir susipažinsime su vienu iš pirštų atspaudų paėmimo būdų.
9 PAMOKA. CHEMIJA IŠ PIRMOJO RINKINIO.
Pasinerkime į medicininę chemiją ir sužinokime apie vaistinių medžiagų struktūrą ir veikimo mechanizmus. Eksperimentuokime su pirmosios pagalbos vaistinėlės turiniu: sužinokite apie valomąsias aktyvintos anglies savybes ir naudokite ją kurdami filtrą vandens, nustatykite rūgštingumą briliantine žaluma, atlikite kokybines reakcijas su dažniausiai vartojamomis tabletėmis (paracetamoliu, aspirinas).
10 PAMOKA. VITAMINAI.
Pakalbėkime apie vitaminus – dar vieną svarbią biomolekulių klasę – ir jų vaidmenį organizmų gyvenime. Išsiaiškinkime, kur randami vitaminai, kokiais kiekiais jų reikia žmogui ir kodėl paros dozė vitamino C daugiau nei visi kiti vitaminai ir kaip jis veikia plaukų ir kraujagyslių kokybę laivai. Sužinokime apie vandenyje tirpius ir riebaluose tirpius vitaminus. Atliksime kokybines reakcijas į vitaminą C, patikrinsime jo kiekį maisto produktuose.
11 PAMOKA. ARBATOS CHEMIJA.
Apsvarstykite augalus kaip cheminių medžiagų šaltinius. Pailsėkime prie arbatos: pakalbėkime apie arbatoje esančias medžiagas – kofeiną, taniną ir chlorofilą – ir jų biologinį vaidmenį. Atlikime kokybines tanino reakcijas, gaminkime rašalą iš arbatos ir išskirkime kofeiną.
12 PAMOKA. MINERALAS.
Pakalbėkime apie tai, kas yra mineralai ir kaip jie susidaro. Ištirpdykime malachitą ir atlikkime jame esančių metalų kokybines reakcijas. Ištirpdykime lukštą ir koralą, o kaip rūgščių-šarmų indikatorių panaudokime pigmentą, gautą ištirpinus koralą. Išbalinkime koralą šiluma ir priverskime fluoritą švytėti.