6 neįprasti būdai susidoroti su stresu

1. Nešiokitės su savimi gumą

Vien kramtomoji guma, žinoma, neišspręs lėtinio streso problemos. Tačiau tai gali šiek tiek sumažinti žalingą jo poveikį. Šį poveikį lemia trys veiksniai.

• Kramtomoji guma blaško dėmesį. Tyrimas Rodytikad monotoniškas žandikaulių judėjimas perjungia žmogaus dėmesį nuo sunkių minčių ar nemalonių situacijų kaip tvankus kamštis. Apskritai čia tiks bet koks maistas, ne tik kramtomoji guma. Tačiau lėtinis stresas kelia apetitas, todėl jei nuolat jį „užgrobsite“ tikru maistu, galite susidurti su persivalgymu. Norėdami to išvengti, tiesiog leiskite įprastą kramtomąją gumą be cukraus.
• Tai gali sumažinti kortizolio kiekį. Stresą sukelia hormonas kortizolis. Tai savo ruožtu padidina gliukozės kiekį organizme, todėl tampame energingesni. Esant lėtiniam stresui, hormonas ir toliau gaminamas nedideliais kiekiais, net kai aplink viskas ramu, o kartu su juo ir gliukozė. Taigi stresas yra vienas iš diabeto išsivystymo veiksnių. Guma
  instagram viewer
  gali nuleisti kortizolio, taigi ir gliukozės, kiekis seilėse. Taigi, žmogui bus lengviau pasiekti pusiausvyros jausmą. Tiesa, tokiu atveju pageidautina rinktis produktą be cukraus.
• Skatina serotonino gamybą. Ilgas ritmingas kramtymas kelia smegenyse 5-HTP (5-hidroksitriptofanas) yra medžiaga, be kurios serotonino sintezė neįmanoma. O jis, savo ruožtu, tiesiog atsakingas už laimės jausmą. Mokslininkai šio mechanizmo dar iki galo nesupranta, tačiau yra tyrimai, kurie atskleidžia tiesioginį ryšį tarp procesų.

2. Imkitės tapybos, dainavimo ar šokių

Kovok su stresu padeda bet koks menas, ar tai būtų piešimas, muzika, šokis ar teatras. Dailės terapiją psichologai taiko dirbdami su žmonėmis, patyrusiais didelius emocinius sukrėtimus – sunkią ligą, artimųjų netektis, stichines nelaimes. Nesvarbu, kokio lygio yra žmogaus kūrybiniai gebėjimai.

Pavyzdžiui, tapyba galintis sumažinti kortizolio lygis – tam pakanka šiai pamokai skirti 45 minutes per dieną. Be to, tai atitraukia dėmesį nuo liūdnų minčių. Muzikos klausymas yra susijęs su širdies plakimo ir kraujospūdžio normalizavimu, kuris taip pat krinta kortizolio lygį ir Darosi geriau svajonė. Ir, pavyzdžiui, šokiai padidinti endorfinų lygį organizme. Tačiau tam tinka bet kokia fizinė veikla.

Jei dar neturite laiko registruotis į teatrą ar šokių studiją, galite pradėti nuo spalvinimo puslapių suaugusiems – jie taip pat galintis nuleisti nerimo lygis. O jei po ranka jų nėra, tiesiog pažiūrėkite į baigtus fraktalų paveikslus. Autorius kai kurie duomenysir ši praktika gali padėti susidoroti su stresu.

3. žaisti aplink

Tinka bet koks formatas – darbalaukis, viktorinos, užduotys, vaizdo žaidimai. Metodo paslaptis – ne tik blaškymasis, bet ir socialinė sąveika. Pasibuvimas su draugais ir juokas paprastai pagerina ir jūsų nuotaiką. Remiantis tyrimais, įprasti žaidimai konsolėje ar išmaniajame telefone dirbti net geriau nei specialios atsipalaidavimo ir streso malšinimo programos. Taip yra todėl, kad jie moko naujų įgūdžių, padeda atsipalaiduoti, atitraukia dėmesį nuo problemų ir grąžina savitvardos jausmą.

Žaidimo žanras neturi reikšmės. Pavyzdžiui, pagal tyrimai VK Play platformose 55% rusų renkasi žaidimą kaip antistresinę praktiką. Iš jų 27% teikia pirmenybę strateginiams žaidimams, 21% – galvosūkiams, 20% – simuliaciniams žaidimams, o po 10% – sportiniams ir veiksmo žaidimams. Tame pačiame tyrime trečdalis rusų vaizdo žaidimus pavadino neatsiejama socialinio gyvenimo dalimi. 30% pripažino, kad ši veikla verčia jaustis kaip komandos dalis, o 17% teigė, kad lyderio savybes gali parodyti vaizdo žaidimuose.

4. Atitraukite dėmesį stipriais pojūčiais

Turėjote sunkią dieną darbe arba savo sklaidos kanale matėte blogų naujienų? Nereikėtų ilgai slinkti į galvą, kas atsitiko, geriau iš karto pereiti prie kažko kito. Išsiblaškymas - vienas iš pagrindinių trumpalaikio streso įveikimo mechanizmai.

Norėdami nukreipti dėmesį, pabandykite patirti neįprastą ir ryškų pojūtį. Pavyzdžiui, suvalgykite citrinos griežinėlį, įkąskite aitriosios paprikos, laikykite rankose ledo kubelį, klausykite garsios muzikos ar žiūrėkite juokingus vaizdo įrašus. Tai nukreips smegenų dėmesį nuo vidinių problemų į pojūčius.

5. Užsiimkite laipsnišku raumenų atpalaidavimu

Streso metu raumenys įsitempia. Esant pavojui, šis mechanizmas apsaugo žmones nuo sužalojimų ir skausmo, tačiau jei būklė tęsiasi ilgą laiką, gali atsirasti spazmų. Tikslingas darbas su raumenimis sumažins efektą. Ir tai ne tik fitnesas, joga ir bėgiojimas rytais. Gali bandyti progresyvi raumenų atpalaidavimo technika.

Jo reikšmė yra nuolatinė raumenų įtampa ir atsipalaidavimas. Pratimus patariama daryti grupėse tokia tvarka: kakta, žandikauliai, kaklas ir pečiai (juos reikia prispausti prie ausų), rankos (suspaustos į kumščius), sėdmenys ir šlaunys, pėdos ir blauzdos. Galite treniruotis gulėdami arba atsilošdami ant kėdės.

Galite judėti ir priešinga kryptimi – nuo ​​kojų iki galvos. Įkvepiant reikia įtempti kūno dalį 15 sekundžių, o iškvėpiant – atsipalaiduoti, skaičiuojant iki 30. Procesas turėtų vykti sklandžiai ir be staigių kritimų. O kvėpavimas turi išlikti tolygus ir ramus, ypač esant žandikaulio raumenų įtampai: pratimai nereiškia jo uždelsimo.

6. Praktikuokite kontroliuojamą kvėpavimą

Šis natūralus procesas ne tik prisotina organizmą deguonimi, bet ir padeda reguliuoti emocijos. Pavyzdžiui, išsigandęs ar nustebęs žmogus refleksiškai smarkiai įkvepia, o, tarkime, po kivirčo – giliai. Pirmuoju atveju kūnas patenka į kovinės parengties būseną, o antruoju – atpalaiduoja susikaupusį stresą. Tuo pačiu mechanizmu grindžiamos kitos dvi natūralios žmogaus reakcijos į traumuojančią patirtį – rėkimas ir verkimas. Jų metu daugiau iškvėpiame ir po to jaučiamės šiek tiek geriau.

Esant lėtiniam stresui, kvėpavimas tampa greitas ir paviršutiniškas. Tai stimuliuoja kortizolio gamyba. Todėl kvėpavimo praktika, ypatingą dėmesį skiriant iškvėpimui, gali padėti kūnui pereiti nuo įtemptos veiklos prie atsipalaidavimo. Norėdami tai padaryti, galite naudoti šiuos metodus.

• Kvėpavimas vienodai.Ikvėpksuskaičiuokite iki keturių, tada padarykite pauzę ir iškvėpkite, kad skaičiuotumėte. Reikia kvėpuoti per nosį. Pratimą rekomenduojama atlikti per penkias minutes. Laikui bėgant intervalus galite pailginti, pavyzdžiui, iki šešių, svarbiausia, kad visi trys etapai (įkvėpimas, pauzė, iškvėpimas) būtų vienodos trukmės.
• Kvėpavimas 4-7-8.Ikvėpk per nosį, skaičiuojant iki keturių. Septynias sekundes sulaikykite kvėpavimą. Tada iškvėpkite iki aštuonių per sučiauptas lūpas ir išgirskite švilpimą. Pratimą kartokite keturis kartus.

Abu pratimai turi būti atliekami atsipalaidavusioje padėtyje, gulint arba atsilošant kėdėje. Šie metodai gali padėti bet kokioje stresinėje situacijoje – pavyzdžiui, lėktuve, jei bijote skristi ar egzamine.