Humoro jausmas. Kaip išmokti juokauti? — nemokamas kursas iš 4brain, mokymas 30 dienų, data 2023 m. gruodžio 4 d.

Kodėl žmogus turi būti juokingas? Į šį klausimą galima atsakyti įvairiais būdais. Bet vienaip ar kitaip, bet kuris iš atsakymų prives mus prie to, kad humoras yra svarbus bet kurioje mūsų gyvenimo srityje, taip pat labai vertinamas kitų. Jei žmogus turi humoro jausmą ir sąmojį, jam gyvenimas yra daug lengvesnis nei tam, kuris to neturi.

Žmonės su menkai išvystytu humoro jausmu dažnai yra racionalūs ir tiesmukiški, todėl jiems dažnai sunku prisitaikyti ir bendrauti. Tokiems žmonėms net ir nedidelės bėdos baigiasi stresu. Bet jeigu yra humoro jausmas, tai psichologinės gynybos mechanizmai savo funkcijas atlieka daug efektyviau. Sutikite: kaip būtų puiku, jei visada lengvai suvoktume, kas vyksta, ir bet kurioje situacijoje rastume ką nors juokingo? Tai viena iš priežasčių, kodėl daugelis žmonių nori išsiugdyti humoro jausmą.

Kaip manote, su kuo lengviau bendrauti: drovu, nepasitikinčiu ir nedrąsu vaikinu ar žmogumi, kuris žino, kaip juokingas pokštas kompanijoje, juoktis iš savęs, pralinksminti, atkreipti priešingos lyties dėmesį anekdotas? Mūsų nuomone, atsakymas yra akivaizdus.

Išugdyto humoro jausmo privalumus galima vardinti labai ilgai, bet manome, kad du svarstytų visiškai pakanka tam tikroms išvadoms padaryti, nors apie humoro naudą dar neaptarėme Pakalbėkime. Tuo tarpu pagalvokime: ar išvis įmanoma išsiugdyti humoro jausmą ir sąmojį? Ar žmogus, kuris niekada nemokėjo juokauti arba apskritai pasižymėjo niūrumu ir linksmumo stoka, turi galimybę pasikeisti ir į savo sąmonę įsileisti pozityvumo? Turime jums blogų naujienų – tai neįvyks per naktį. Tačiau turime ir gerų naujienų – jei norite, galite tai padaryti ir jums nereikės kilnoti kalnų!

Žinoma, neabejotina, kad humoro jausmas perduodamas genais. Tačiau tai visai nėra priežastis atsisakyti savęs, jei jūsų protėvis nebuvo Michailas Zadornovas ar Čarlis Čaplinas. Žmogui gimus, humoro jausmo ugdymas jau priklauso nuo aplinkos, kurioje jis auga, ypatybių, auklėjimo subtilybių ir kitų sąlygų. Tačiau mes nekeliame sau užduoties patekti į pačias įtakų džiungles, kurias realybė daro žmogaus sąmonei.

Norime pasakyti, kad kiekvienas beveik bet kokio amžiaus gali išsiugdyti humoro jausmą ir išmokti būti juokingas. Viskas, ko tam reikia, yra išmokti pagrindinius komikso dėsnius ir išstudijuoti praktinę informaciją, įskaitant humoro jausmo ugdymo metodus, metodus ir metodus. Ir ši informacija yra tiesiai prieš jus – kurse, įvade, kurią dabar skaitote.

Mūsų internetinis humoro jausmo ugdymo kursas susideda iš šešių pamokų, kuriose yra daug teorinių ir praktinių dalykų informacija, įdomūs pavyzdžiai ir pratimai, kuriuos galima pritaikyti praktiškai nuo pat pirmųjų minučių studijuojant. Be to, mes pasirinkome daugybę anekdotų pavyzdžių, kurie leis jums aiškiai pamatyti, kaip tai padaryti reikia juokauti, į ką atsižvelgti ir į ką atkreipti dėmesį kelyje į meistriškumą komikas Taigi nešvaistykite laiko ir skaitykite toliau.

Kas yra humoro jausmas

Humoro jausmas yra psichologinė žmogaus savybė, kurią sudaro visokių prieštaravimų atpažinimas aplinkiniame pasaulyje ir jų įvertinimas komišku požiūriu. Jis pradeda reikštis ir vystytis jau ankstyvoje vaikystėje, veikiamas aplinkos, kitų žmonių komiškų apraiškų, juokingų situacijų ir kitų prielaidų. Jei tokių prielaidų nėra, žmogus išsiugdo tiesmuką, o tai gali sukelti daug socialinių ir psichologinių sunkumų.

Taigi galime daryti išvadą, kad humoro jausmas leidžia žmogui:

• Lengviau susidoroti su sunkumais, problemomis ir sunkiomis gyvenimo aplinkybėmis
• Greičiau raskite bendrą kalbą su kitais
• Raskite bendraminčių visuomenėje
• Nebūk per rimtas

Įdomu tai, kad ištisos studijos yra skirtos humoro jausmui. Daugelyje jų mokslininkai bandė išmatuoti skirtingų žmonių humoro jausmą, taip pat susieti jį su kitomis asmenybės savybėmis.

Vertinimai buvo atlikti (ir tebedaromi) psichologijos, sociologijos, kalbotyros, antropologijos ir kitų mokslo disciplinų požiūriu. O tarp šimtų humoro teorijų yra tokių, kurios teigia, kad humoro jausmo užduotis – nuimti įtampą ir stresą, taip pat paskatinti ieškoti naujų gyvenimo situacijų interpretacijų. Remiantis šiomis teorijomis, visus anekdotus lydi vis didėjantis dėmesys juos pateikiant ir vėlesnis išleidimas, kai pokštas baigiasi. Naujų interpretacijų atsiradimo priežastis yra ta, kad juokeliai sukelia netikėtas nesusijusių ir net prieštaringų aplinkybių asociacijas.

Taip pat yra teorijų, kuriose humoras yra agresijos ir neigiamų emocijų mažinimo priemonė. Nors tam tikruose sluoksniuose, pavyzdžiui, tarp kariškių, gydytojų, pareigūnų, nusikaltėlių ir kt. turi savo, ypatingą humorą, iš kurio išplaukia, kad humoro jausmas vienokiu ar kitokiu laipsniu subjektyviai.

Apskritai humoro jausmas turėtų būti suprantamas kaip gebėjimas situacijose įžvelgti juokingumą žmonės, aplinka, istorijos ir kt. Apsauginę humoro funkciją pabrėžia kone kiekvienas tyrinėtojai.

Tačiau apibendrinkime: vienas autoritetingų humoro tyrinėtojų Bogdanas Džemidokas savo darbe „Apie komiksą“, kuriame daugiausia dėmesio skiriama socialiniam humoro vaidmeniui, apibrėžia keletą pagrindinių jo funkcijų:

• Pažinimo funkcijos. Humoras interpretuojamas kaip priemonė suprasti pasaulį ir įsisavinti idėjas apie jį. Didžiausia edukacine verte laikomas humoras parodo tikrovę tikroje jos šviesoje, nedeformuodamas jos reiškinių ir nesistengdamas jos modifikuoti. Kognityvinis humoro komponentas pagilina žmogaus žinias apie pasaulį ir kitus žmones, moko atpažinti reiškinių turinio ir formos skirtumus, taip pat įspėja dėl skubotų išvadų.
• Pramogų funkcija. Čia viskas paprasta – humoras turi savybę pakelti nuotaiką ir sukelti juoką bei teigiamas emocijas.
• Terapinė funkcija. Jį sudaro humoro sugebėjimas paguosti žmogų jo asmeniniuose nusivylimuose ir nesėkmėse. Autoironija – tai apsaugos forma tiek nuo pašalinės įtakos, tiek nuo savęs paties, t.y. iš savo pesimizmo, nevilties, baimių, abejonių ir pan.
  Tačiau nebūtų nereikalinga kalbėti apie dar vieną humoro funkciją, apie kurią kadaise kalbėjo garsus vokiečių poetas ir dramaturgas Gottholdas Ephraimas Lessingas:
• Švietimo funkcija. Sveikas humoras yra moralinio vystymosi matas, todėl per jį galima mokyti, mokyti ir ugdyti vaikus.

Visa tai yra tik pagrindinė informacija apie humoro jausmą, o jei įsigilinsite į šią temą išsamiau, galite surinkti didelį kiekį duomenų, žvelgdami į ją iš visų pusių ir kampų. Jei jus domina ši tema, jūsų paslaugoms yra internetas ir bibliotekos su dešimtimis enciklopedijų. Pokalbį tęsime apie praktinę humoro jausmo panaudojimo pusę.

Humoro jausmas praktiškai

Po viso to, kas buvo pasakyta aukščiau, tikriausiai nesiginčysite su tuo, kad humoro jausmas yra viena iš svarbiausių žmogaus savybių. Tačiau vis tiek prasminga pasakyti dar keletą žodžių apie jo praktinį pritaikymą.

Visų pirma noriu atkreipti dėmesį, kad tai leidžia labai greitai užkariauti savo pašnekovą ir nesvarbu, ar tai patinka mergina ar vaikinas, potencialus verslo partneris, darbo kolega ar paprastas santechnikas, kuris nepatenkintas atėjo į namus persirengti tualetas.

Sumaniai ir spalvingai juokauti mokantis žmogus visada išsiskirs savo sąmojingumu ir patrauks dėmesį, įkurs įmonę, atneš teigiamą požiūrį į visuomenę. Be kita ko, humoro jausmą taip pat galima priskirti lyderio savybėms ir žmogui, kurio dažnai, jei ne visada, bus išklausoma ir į jo nuomonę bus atsižvelgta.

Tačiau turėti humoro jausmą reiškia ne tik mokėti juokauti ir šmaikščiai pajuokauti, bet ir suprasti kitų žmonių humorą, būti imliam juokauti, nukreipti į save, sugebėti elgtis komiškai, atremti kaustines pastabas ir išsaugoti veidą bet kokioje sudėtingoje situacijoje situacijos. Taip pat patartina turėti humoro išreiškimo įgūdžius raštu ir net piešiniais – tai apčiuopiamos premijos turintiems gerą liežuvį.

Praktinis humoro jausmas taip pat yra gebėjimas atskirti vieną komikso formą nuo kitos. Pavyzdžiui, ar galite atskirti ironiją nuo sarkazmo, juokelius nuo juokelių, stand-up komediją nuo miniatiūrų? Patyręs komikas yra susipažinęs su daugybe komiksų formų, žanrų ir technikų.
Dėl to, norint užtikrintai laikyti save šmaikščiu, turinčiu gerą humoro jausmą žmogumi, reikia turėti nemažai tam tikrų savybių.

Kai kuriems humoro jausmas yra dovana, tačiau žmonėms, kurie dirba su savimi, tai tik dar vienas įgūdis, kurį jie sugeba įvaldyti. Bet tai reikia daryti ne bet kaip, ne spontaniškai, ne chaotiškai, o reguliariai, sąmoningai ir sistemingai. Jei pats tvirtai apsisprendei, kad nori išmokti juokauti ir pagerinti savo humoro jausmo kokybę, vadinasi, eini teisingu keliu – papasakosime apie viską, ką tau reikia padaryti.

Kaip to išmokti

Neabejotina: gebėjimas ugdyti humoro jausmą ir jį panaudoti siekiant naudos sau ir kitiems neatsiranda iš niekur. Žinoma, kai kurie žmonės nuo mažens puikiai išmano humorą ir linksmina kitus bei save, nes paveldimumas yra paveldimumas. Tokie žmonės, beje, labai dažnai savo gyvenimą skiria humorui ir tampa profesionaliais komikais, ir Jie neturi mokytis būti juokingi (nors net jie tobulina savo įgūdžius ir tobulina įgūdžius, kaip dabar Jie sako). Likusiesiems reikia dirbti, kad „ištrauktų žuvis iš tvenkinio“, bandyti, mokytis ir tobulėti. Tačiau nereikia šio proceso suvokti kaip neįveikiamos kliūties – visko galima išmokti ir savarankiškai – jei tik yra noro.

Kaip ir bet kuri kita tema, humoro jausmo ugdymas turi dvi puses:

1. Teorinė pusė – apima teorinę informaciją, reikalingą praktikos pagrindui sukurti.
2. Praktinė pusė – teorinės informacijos panaudojimas praktinėje veikloje.

Tačiau sunkumas dažnai slypi tame, kad daugelis žmonių, įvaldę teoriją, atsisako to, ką pradėjo pusiaukelėje, ir niekada nepereina prie praktikos. Ir priežastis čia slypi ne tik individualiose kiekvieno žmogaus savybėse. Faktas yra tas, kad bet koks mokymo kursas, bet koks mokymas, bet kokia teorinė medžiaga turėtų būti sukurta remiantis tolesne praktika. Priešingu atveju žinios tiesiog kaups dulkes atminties lentynose, apsitrauks voratinkliais, bus nustumtos į tolimus kampelius ir neduos jokios naudos.

Vadovaudamiesi šia idėja, sukūrėme pateiktą humoro jausmo ugdymo kursą. Siekiame dviejų tikslų: pirmasis – suteikti jums kokybiškos medžiagos skaitymui ir studijoms, o antrasis – išmokyti ja naudotis gyvenime. Todėl kiekviena kurso pamoka išsiskiria dvikrypčiu akcentu: jose taip pat yra teorija, be kurios praktika yra tiesiog neįmanoma, o praktika – patarimai, rekomendacijos, pratimai ir technikos – yra įrankiai pereiti nuo žodžių prie veiksmų.

Kaip lankyti pamokas

Kaip jau minėta, mūsų humoro pamokos yra visiškai pritaikytos praktinei veiklai, taip pat tinka visiems, kurie nori lavinti humoro jausmą. Tačiau mūsų užduotis yra suteikti jums pagrindą, ir tik jūs esate atsakingi už tai, ką su juo darote. Kalbame apie tai, kad tu gali išklausyti bent šimtą kursų ir prikimšti į galvą krūvą informacijos, bet vis tiek nieko vertingo gyvenime nenuveikti. Todėl pasistenkite suprojektuoti viską nuo žinių srities iki veiksmų srities.

Kad jums būtų patogiau baigti kursą, suskaidykite šį procesą į kelis etapus. Tai galite padaryti – per savaitę išmokite dvi pamokas:

• Viena diena – pirmosios pamokos studijos.
• Dvi dienos – žinių pritaikymas praktikoje.
• Vieną dieną – poilsis.
• Toliau - pagal tą pačią schemą.

Žinoma, tai tik pavyzdys, ir jūs turite visas teises sugalvoti savo sistemą, labiau tinkančią jūsų užimtumui. Vienintelis dalykas, į kurį norime dar kartą atkreipti dėmesį, yra tai, kad svarbu pamokas eiti labai atidžiai ir suprantant, kodėl tai darote.

Kalbant apie praktinį kurso komponentą (pratimai, metodai, patarimai, rekomendacijos ir kt.), tai nereiškia, kad pavieniai, bet keli pakartojimai - tai vienintelis būdas visiškai įsisavinti medžiagą, įtvirtinti ir patobulinti įgytą įgūdžių.

Stenkitės išsiugdyti sveiką įprotį priminti sau, kad ugdote humoro jausmą ir išmok juokauti, tada realiame gyvenime neturėsi jokių eksperimentų šia tema problemų. Praktikuojant žinių pritaikymas taps automatizuotas, o poreikis kruopščiai savikontrolei išnyks savaime.