„Šiuolaikinė estetika ir meno teorija“ - kursas 2800 rub. iš MSU, mokymas 15 sav. (4 mėn.), Data: 2023 m. gruodžio 4 d.
įvairenybės / / December 06, 2023
Kurso tikslas – plėtoti studentų žinias apie šiuolaikines estetikos sampratas, kurių akcentas – vaizduojamojo meno kūrinio prasmės interpretavimo problematika. Kursas paremtas plačia pagrindinių šiuolaikinės estetikos, filosofijos ir meno teorijos krypčių apžvalga, sujungta į semantinius blokus.
Filosofijos mokslų kandidato pareigos: M. V. Lomonosovo vardo Maskvos valstybinio universiteto Filosofijos fakulteto Estetikos katedros docentas
1. Fenomenologinė ir postfenomenologinė estetika.
Fenomenologinis požiūris į estetiką (M. Merleau-Ponty, J.-P. Sartras). Meninio vaizdo prigimtis ir estetinės prasmės problema. Postfenomenologiniai estetikos tyrimai (D. Pagalba). Neobjektyvaus meno interpretacija fenomenologijoje.
2. Hermeneutinė ir imli estetika.
Hermeneutinės estetikos studijos (G.G. Gadamer, M. Heideggeris, R. Ingardenas, V. Izeris). Supratimas ir interpretacija. Skaitytojo vaidmuo formuojant estetinę prasmę. „Netiesioginio“ skaitytojo samprata. Skaitytojo/prasmės dichotomija receptinėje estetikoje. Meno kūrinio kaip prasmės generavimo procesas. Interaktyvumas estetiniame suvokime.
3. Šiuolaikinė estetika ir meno filosofija: teorinių pagrindų santykis.
Estetikos ir meno istorijos metodologijos diferencijavimas. Šiuolaikinės dailės praktikos klasifikavimo ir sisteminimo problema bei jų teorinio sisteminimo kriterijai. „Lingvistiniai“ ir „vizualiniai“ posūkiai šiuolaikinėje estetikoje (V. Velsas, W. Mitchell). Šiuolaikinio meno kūrinio suvokimo problema ir „atmosferų“ teorija G. Boehme. Estetikos „vaizdinis posūkis“ yra naujas metodologinis požiūris į interpretaciją.
4. Meno kūrinio ribų problema šiuolaikinėje estetikoje.
Atviro kūrinio („opera aperta“) samprata W. Eco. Nefinito principai šiuolaikiniame mene. Atvirumo būdai. Meno kūrinio šakniastiebinis pobūdis. Išsklaidytas vaizdas R supratimu. Kraussas, suvokimas-jutimas J. Deleuze'as. Fragmentuota meninė struktūra. Antinomijos: tikslumas/netikslumas, skirtumas/panašumas, paprastumas/sudėtingumas, nuoseklumas/nenuoseklumas, kintamumas/nekintamumas kaip šiuolaikinės aprašymo metakalbos komponentai. Polistikos principas, jo įkūnijimas meninėje praktikoje. Stiliaus žaidimas, citata, koliažas, aliuzija. Šiuolaikinio muzikinio avangardo teorijos (P. Boulezas, K. Stockhausen). Polistilistinių technikų panaudojimas muzikoje, siekiant išplėsti kūrinio išraiškingumą ir dviprasmiškumą (A. Bergas, D. Ligeti, A. Schnittke. Ch. Ives). Polististika šiuolaikinėje netiesinėje architektūros teorijoje ir praktikoje (Ch. Jenksas, F. Gary, N. Foster).
5. Nereprezentacinės meninės technikos.
Simuliakras. "Punctum". Įsivaizduojama ir neįsivaizduojama šiuolaikiniame mene. Šiuolaikinės įvaizdžio filosofijos sampratos. Meninis minimalizmas filosofinėje interpretacijoje (J.-L. Nancy, J. Didi-Huberman, J.-L. Marijonas). Neigiamos mimezės problema, nereprezentacinės meninės technikos.
6. Meninės terpės problema postmedialumo situacijoje.
Medijų meno teorija. Intermedialumas ir postmedialumas. Naujų vizualinių raiškos priemonių (foto, kino, videomeno) estetinis išraiškingumas ir jo analizė R. Bartas (punctum), R. Arnheimas, R. Krausas (indeksinis), V. Flusseris, V. Benjaminas, J. Baudrillardas. Hibridinės estetinės formos. Karnavalizacija ir performatyvumas.
7. Struktūrinio-semiotinio požiūrio į meno tyrimą vieta šiuolaikinėje estetikoje.
Menas kaip kalba ir kaip modeliavimo sistema (Yu. Lotmanas, R. Jacobsonas). Ikoniški ir sutartiniai ženklai mene (F. de Saussure). Semiologija R. Barthas (Mitologijos). Antiegzistencialistinė struktūralizmo orientacija (binarinės opozicijos K. Lévi-Strauss). Struktūrų nekintamumas mene, kultūros invariantai mene. Meninio vaizdo ikoniškumas ir figūrinė struktūra. Meno kūrinys kaip tekstas, struktūra ir ženklų sistema. Ženklų rūšys ir estetinės prasmės perkodavimo galimybės perkoduojant. Semantiniai meno kūrinio lygmenys. Sintaktika, semantika ir pragmatika. Menas ir komunikacija. Poststruktūralizmas. Dekonstrukcijos, intertekstualumo ir interteksto sampratos.
8. Pragmatinė estetika.
„Estetinės patirties“ sampratos išplėtimas. Aplinkos estetika ir kasdienio gyvenimo estetika (A. Berleantas, Yu. Saito). Miesto estetika. Kritinė „muziejaus meno“ koncepcija D. Dewey. Naujausios estetikos tendencijos: neopragmatizmas ir „somatetika“ (R. Shustermanas). Santykinė estetika. Dalyvavimas ir estetika. Interaktyvumas mene. Gavėjo (žiūrovo, klausytojo, skaitytojo) įtraukimas į meno kūrinio kūrimo procesą. Interaktyvumas šiuolaikiniame skaitmeniniame mene. Aplinkos samprata ir aplinkos patirtis. „Estetinio lauko“ sąvoka. Ekologinės temos estetikoje.
9. Empirinė estetika.
Eksperimentiniai psichologijos ir estetikos tyrimai, paprastų formų estetika. Meno kūrinio analizė geštalto psichologijos požiūriu. Kompozicijos balansas kaip neuropsichologinės pusiausvyros atvaizdas. Smegenų funkcinė asimetrija ir meninis kūrybiškumas.
10. Mokslo estetizavimas.
Algoritminė estetika. Menas ir mokslas. Techno-sublime. Meninio vaizdo interpretacija, naudojant gamtos mokslo metodus. Sinergija ir saviorganizacija. Mokslas Meno fenomenas. Fraktalų teorija ir dinaminė pusiausvyra. Menas kaip epochos mokslinių interesų projekcija (koncepcija M. Baxendall).
11. Analitinė estetika.
Antiesencializmas, institucinė meno teorija. Konceptualaus meno filosofija, postkonceptualizmas. Konceptualaus meno filosofija. „Aristiškumo“ kaip pagrindinio estetinio konceptualaus meno bruožo įveikimas. Institucinė meno teorija ir analitinė tradicija (A. Danto, J. Dickey). Meno kūrinio ribos problema, „meno“ sampratos išplėtimas.
12. Šiuolaikinio parodų dizaino filosofija.
Šiuolaikinės muziejinės erdvės transformacija. Dalyvaujantis muziejus. „Baltojo kubo“ koncepcija, konceptualūs parodų projektai. Medijų menas muziejuje. Virtualus muziejus. Eksperimentinis parodos dizainas.