Muzika. Kaip klausytis ir mėgautis - kursas 17 100 rublių. iš Sinchronizavimas, mokymai, Data: 2023 m. lapkričio 29 d.
įvairenybės / / December 01, 2023
Tai puikus kursas tiems, kurie nori suprasti muziką ir mėgautis klasika bei šiuolaikiniais hitais.
O kad jums būtų lengviau ir įdomiau suprasti muziką, viename kurse sujungėme kelis formatus:
Puikūs kompozitoriai
Žiūrėsime video pamokas, klausysimės ir analizuosime kompozicijas. Panagrinėkime iškilių kompozitorių biografijas, stilių ypatumus ir pagrindines technikas.
Vivaldi
Kunigas, kuris parašė tobulą baroko pop muziką
Vivaldi gyvenimas: 500 koncertų, arkivyskupo rūstybė ir užmarštis
Operos arijos: ostinato ritmas ir stiprios emocijos
Ciklas „Metų laikai“: tremolo ir gamtos garsai
Bachas
Polifonijos meistras ir savo laiką pralenkęs kompozitorius
Bacho gyvenimas: vargonai, aklumas ir pomirtinė šlovė
Preliudai ir fugos: matematinis tikslumas ir kontrapunktas
Choraliniai preliudai ir Šv. Mato aistra: sakralinės muzikos emocinė įtampa
Brandenburgo koncertas Nr. 5, „Goldbergo variacijos“ ir „Kavos kantata“: muzika pramogai ir koncertas kaip konkursas
Mocartas
Vunderkindas vaikas, sukūręs tobulą harmoniją
Mocarto gyvenimas: vaikų ekskursijos, laisvo menininko kelias ir paslaptinga mirtis
„Mažoji nakties serenada“ ir 40-oji simfonija: muzikos grožis ir kontrastas
„Turkish Rondo“ ir Koncertas Nr. 23 fortepijonui ir orkestrui: Mocarto fortepijoninio hito formulė
„Figaro vedybos“ ir „Don Džovanis“: operos muzikinė dramaturgija
Bethovenas
Maištininkas, atvėręs kelią romantikams
Bethoveno gyvenimas: maištas, sėkmė ir klausos praradimas
„Pathétique“ ir „Moonlight“ sonatos: emocijos ir taisyklių laužymas
Simfonijos Nr. 3 ir Nr. 5: Beethoveno firminis receptas monumentaliajai muzikai
Simfonija Nr. 9: avangardiniai elementai ir veiksmo scena
Šopenas
Lenkijos tremtis, sukėlusi revoliuciją muzikos žanruose
Šopeno gyvenimas: maištas, nelaiminga meilė ir užkariautos Paryžius
„Revoliucinis etiudas“ ir Preliudas c-moll: naujas mažųjų žanrų gyvenimas
Mazurka a-moll ir polonezas „Herojiškas“: kaip lenkų šokiai užkariavo pasaulį
Baladė Nr. 1 ir Koncertas Nr. 1 fortepijonui ir orkestrui: Šopeno epas be žodžių ir koncerto formulė
Vagneris
Amžinas skolininkas, amžiams pavertęs operą kinu ir nužudęs klasikinę harmoniją
Wagnerio gyvenimas: skolos, antisemitizmas ir revoliucija operoje
Opera „Das Rheingold“: leitmotyvai ir epinė muzika
Opera „Tristanas ir Izolda“: klasikinės harmonijos griovimas
Čaikovskis
Pirmasis rusų kompozitorius, užkariavęs Vakarus
Čaikovskio gyvenimas: nerimas, meilės dramos ir sėkmė Vakaruose
Operos „Eugenijus Oneginas“ ir „Pikų karalienė“: psichologizmas ir „trijų kortų paslaptis“
„Žiemos sapnai“, fortepijoninis koncertas Nr. 1 ir simfonija Nr. 6: programinė orkestrinė Čaikovskio muzika
Baletai „Gulbių ežeras“ ir „Spragtukas“: muzikinio teatro filosofinė potekstė
Rachmaninovas
Paskutinis XX amžiaus romantikas
Rachmaninovo gyvenimas: prarastas turtas, gyvybę gelbstinti hipnozė ir emigracija
Preliudas Nr. 12 ir Etiudas-Tapyba E-dur: varpai ir naujas žanras
„Lilac“ ir „Vocalise“: jausminga vokalinė muzika
„Visos nakties budėjimas“: balansas tarp naujovių ir tradicijų
Trečiasis koncertas fortepijonui „Simfoniniai šokiai“: monotematiškumas ir sunkiai suprantama melodija
Prokofjevas
Amžinas maištininkas, sukrėtęs visą pasaulį
Prokofjevo gyvenimas: pasipiktinimas, darbas su Eizenšteinu ir represijos
„Klasikinė simfonija“, Koncertas Nr. 3 fortepijonui ir orkestrui ir Simfonija Nr. 7: futbolo rungtynės, konstruktyvizmas ir neoklasicizmas
„Petras ir vilkas“ ir „Aleksandras Nevskis“: muzika kinui ir animacijai
Baletai „Plieno šuolis“ ir „Romeo ir Džuljeta“: fabriko ritmas ir filmų montažas muzikiniame teatre
Šostakovičius
Kompozitorius, pavertęs muziką ginklu
Šostakovičiaus gyvenimas: muzikiniai eksperimentai, Leningrado persekiojimas ir gynyba
Preliudai ir fugos: barokas XX a
Styginių kvartetas Nr. 8: monogramos motyvas ir Šostakovičiaus išgyvenimai
Simfonija Nr. 7: taisyklių laužymas ir invazijos tema
Kaip suprasti muziką
7 paskaitose susipažinsime su pagrindiniais muzikos veikimo principais: nuo klasikos ir avangardo iki šiuolaikinių roko ir pop dainų.
1 paskaita
Kaip muzika veikia žmogų?
Žmogaus kūnas paklūsta bioritmams ir fizikos dėsniams. Dėl šios priežasties kai kurie garsai mums atrodo malonūs, o kiti – atšiaurūs ir trikdantys. Webinaro metu išsiaiškinsime, kaip kompozitoriai naudoja šią fiziologijos ypatybę. Taip pat sužinosime:
Kodėl vieni akordai mums atrodo malonūs, o kiti – ne?
Kaip mūsų grožio jausmas muzikoje yra susijęs su fizikos dėsniais
Kaip melodijoje perteikti nerimą, liūdesį, ramybę, džiaugsmą ir nuostabą, kad klausytojai iš bet kurios pasaulio vietos tai pajustų
Kodėl pagal kai kurias dainas šokame energingai, o kitas – labiau atsipalaidavę?
Kas yra mažorinės, minorinės, sinkopinės ir overtoninės gamos ir kaip šie terminai padeda suprasti muziką?
2 paskaita
Kaip suprasti muzikos formas
Iki XX amžiaus kūrinio forma buvo ir jo turinys. Dėl šios priežasties simfonijos ir operos buvo tokios ilgos. Webinaro metu apžvelgsime pagrindinius praeities muzikos žanrus ir išsiaiškinsime, kaip jų klausytis, kad jais būtų malonu. Pavyzdžiui, išsiaiškinkime, kaip veikia simfonijos forma, ir išmokime ją „skaityti“ kaip knygą. Taip pat sužinosime:
Kaip suprasti emocinį simfonijos siužetą
Kuo skiriasi klasikinės ir moderniosios epochos simfonijos savo prasme ir turiniu?
Kaip veikia tokios formos kaip sonata, koncertas, variacijos ir fuga
Kas yra polifonija ir kaip klausytis baroko epochos polifoninių kūrinių
Kas nutiko klasikinėms muzikos formoms XX amžiuje ir kodėl dabar jų praktiškai nenaudojame
3 paskaita
Kaip klausytis orkestro
Klausydami orkestro atliekamo kūrinio ne visada susimąstome, kodėl kompozitorius davė partiją konkrečiam instrumentui. Webinare kalbėsime apie tai, kaip susiformavo orkestras ir kokį charakterį perteikia kiekvieno instrumento skambesys. Taip pat sužinosime:
Kaip kompozitorius renkasi solinį instrumentą
Kaip evoliucionavo orkestro instrumentai ir kurie iš jų liko praeityje
Kodėl klarneto partija parašyta ne iš natų, kurios iš tikrųjų skamba kūrinyje?
Kokiais gestais orkestrantai bendrauja koncerto metu ir kodėl pertraukėlių metu ragus krato ragai?
Kam reikalingas dirigentas ir kaip įvertinti jo įgūdžius?
4 paskaita
Kaip klausytis avangardo
XX amžiaus kompozitoriai padarė kažką keisto. Jų muzikos, kurią vadiname avangardine, sunku ir nemalonu klausytis. Webinaro metu sužinosime, kodėl taip nutinka ir kaip teisingai suvokti avangardinę muziką. Išsiaiškinkime, kokias reikšmes galima atpažinti tokiose sunkiose melodijose, ir išmokime iš klausos atskirti modernaus, postmodernaus ir metamoderno muziką. Taip pat sužinosime:
Kodėl avangardinę muziką dažnai sunku išgirsti
Kaip sąskambiai ir disonansai veikia žmogaus organizmą?
Kaip muzika pasikeitė iš modernios į postmodernią ir iš postmodernios į metamodernią
Kaip Wagneris sugriovė klasikinę harmoniją
Kodėl manoma, kad XX amžius muzikoje prasidėjo 1913 m.?
5 paskaita
Kaip klausytis džiazo ir bliuzo
Džiazas ir bliuzas nėra klasika, bet ir ne popsas. Klausytis tokios muzikos ir malonu, ir sunku vienu metu. Webinaro metu išsiaiškinsime, iš ko susideda džiazas ir bliuzas ir kuo jie skiriasi vienas nuo kito. Pažiūrėkime, kaip džiazas paveikė klasikinę XX amžiaus muziką. Taip pat sužinosime:
Kas yra džiazo standartas ir bliuzo skalė?
Kaip statomi pagrindiniai džiazo akordai ir pagal kokius dėsnius jie sujungiami
Kaip veikia bendradarbiaujanti džiazo improvizacija?
Kuo džiazas skiriasi ne tik nuo bliuzo, bet ir nuo klasikinės bei pop muzikos?
Kaip sunkūs ir nesuprantami akordai veikia žmogų
6 paskaita
Kaip klausytis roko
Nepaisant akivaizdaus formos paprastumo, roko muzika yra tikra erdvė eksperimentuoti su harmonija, režimais, ritmais ir tonais. Tačiau dažnai šie atradimai ir eksperimentai slypi už atlikėjo balso tembro ir dainos žodžių. Webinare taip pat rimtai, kaip ir klasikinę, mokysimės roko muzikos, detaliai apsvarstysime joje naudojamus ritmus, harmoninius judesius ir režimus. Taip pat sužinosime:
Kaip pagal ausį atskirti vienos rūšies uolieną nuo kitos
Kuo roko akordai skiriasi nuo klasikinės ir popmuzikos akordų?
Kaip mus veikia akordai ir ritmai iš garsiausių roko kompozicijų
Kaip Thom Yorke (Radiohead) eksperimentavo su akordais, Zemfira su ritmu ir Freddie Mercury (Queen) su klavišais
7 paskaita
Kaip klausytis pop muzikos
Popmuzika atrodo paprastesnė ir žemiškesnė nei klasika ar džiazas. Tačiau iš tiesų, norint sukurti populiarų hitą ir sukelti klausytojui tinkamas emocijas, pop dainos autorius turi labai gerai suprasti harmonijos ir melodijos dėsnius. Webinare prisiminsime viską, ko išmokome ankstesniuose internetiniuose seminaruose, ir pamatysime, kaip popmuzikoje veikia harmonija, režimas ir ritmas. Taip pat sužinosime:
Kodėl pop dainos akordų pasirinkimas yra sunkus psichologinis darbas
Ką įdomaus popžanrai atnešė į muzikos evoliuciją?
Kuo popmuzika skiriasi nuo roko muzikos akordais ir režimais?
Kokia populiarių melodijų struktūra ir iš kokių elementų jos susideda
Į kokius skyrius skirstomos pop dainos ir kokiems tikslams šie skyriai skirti?
Muzikos klubas
Klausysime muzikinių kompozicijų ir audio paskaitų su šių kūrinių analize. Susipažinkime su muzikos technikomis klasikinių ir šiuolaikinių šlagerių pavyzdžiu
1-oji pamoka
Muzikos dėsniai
Billie Eilish „Nėra laiko mirti“
Bacho „Preliudas C-dur“
Ko mokomės:
Pirmajame bloke užsiimsime aparatine įranga: išsiaiškinsime, kas yra akordai, kokį vaidmenį jie atlieka muzikoje ir kaip juos atskirti nuo melodijos. Šios žinios padės suprasti, kaip veikia muzikos dėsniai. Tai reiškia sąmoningai klausytis muzikos ir gauti iš jos daugiau malonumo.
2 pamoka
Muzikinė manipuliacija
Vivaldi „Metų laikai. žiema"
Handelis „Passacaglia“
Karalienė „Show Must Go On“, „We Are the Champions“
Mocarto „Sonata Nr. 11, 2 dalis“
Adelė „Kažkas kaip tu“, „Riedantis gilumoje“
Čaikovskio „Simfonija Nr. 5“
Ko mokomės:
Visa muzika – nuo baroko iki šiuolaikinio popso – kuriama naudojant paprastas (ir ne tokias paprastas) technikas, kurios daro mums stiprų poveikį. Šiame bloke susipažinsime su tokiomis manipuliacijomis ir išmoksime jas atpažinti. Atkreipkite ypatingą dėmesį į savo emocijas, kad pastebėtumėte tokias „keblias“ akimirkas.
3 pamoka
Muzikiniai eksperimentai
Zemfira „Prisikėlimas“, „Palikime taip“, „Londono dangus“
Bethoveno „Simfonija Nr. 9“
Radiohead „Karmos policija“, „Tiesiog“
Ko mokomės:
Tikrą hitą galima sukurti ne tik naudojant universalius muzikos dėsnius ir manipuliavimo klausytoju technikas, bet ir juos laužant. Šiame bloke analizuojame šauniausius ir įsimintiniausius muzikinius eksperimentus. Pasiruoškite ieškoti, kas šiuose takeliuose „negerai“.
4 pamoka
Ateities muzika
Išsiaiškinom, kokie dėsniai ir manipuliavimo būdai buvo sukurti praeities muzikoje, kokie eksperimentai atsiranda dabarties muzikoje. Kokia bus ateities muzika? Ana tai aptaria šio bloko pamokoje.
Džiazas
5 webinaruose kartu su lektore suprasime džiazą ir gausime atsakymus į visus rūpimus klausimus apie šį muzikos stilių
webinaras 1
Kaip veikia džiazas: harmonija ir improvizacija
Kodėl džiaze tokia svarbi improvizacija? Kaip džiaze veikia harmonija? O kokiais instrumentais groja džiazo muzikantai? Į šiuos klausimus atsakysime paskaitoje. Išsiaiškinkime, pagal kokias taisykles kuriama džiazo muzika, ir suskaidykime džiazo kompoziciją į atskirus elementus. Taip pat išsiaiškinkime:
Kas yra svingas
Kaip sąveikauja džiazo grupėje?
Kodėl atlikėjai džiaze svarbesni už kompozitorius?
Kuo džiazas skiriasi nuo kitų muzikos stilių?
webinaras 2
Kaip grojamas džiazas: pagrindinė tema, kodas ir forma
Jei džiaze improvizacija tokia svarbi, ar muzikantai gali groti ką nori? Šioje paskaitoje sužinosime, kodėl džiazas yra visai ne chaotiška, o griežtos struktūros muzika. Supraskime, kokia muzikinė forma yra džiazo pagrindas, ir išmokime ją atpažinti iš klausos. Taip pat išsiaiškinkime:
Kas yra kodas
Kaip atskirti įžangą nuo pagrindinės temos, o temą nuo solo
Kokį vaidmenį improvizacijoje atlieka vokalistas?
Kaip džiazo žaidėjai ruošiasi pasirodymui
3 pamoka
Kaip džiazas išpopuliarėjo: humoras, žingsnelis ir svingas
Kaip džiazas sugebėjo tapti populiariausia to meto muzika? Norėdami atsakyti į šį klausimą, pasinerkime į 20-ųjų, 30-ųjų ir 40-ųjų džiazo atmosferą. Susipažinkime su įvairiais džiazo stiliais ir suprasime jų atlikimo ypatybes. Taip pat išsiaiškinkime:
Kokią vietą svinge užėmė improvizacija?
Kodėl dvidešimtojo dešimtmečio džiazas neįsivaizduojamas be humoro
Kas yra svingas ir kaip jį nustatyti pagal ausį
Kokie istoriniai įvykiai turėjo įtakos džiazo plitimui?
4 pamoka
Kaip džiazas tapo sudėtingesnis ir gilesnis: Charlie Parkeris, Milesas Davisas ir Johnas Coltrane'as
Kodėl džiazas nustojo būti populiariausia muzika pasaulyje? O kaip jis įgijo elitizmo aurą? Šioje paskaitoje tyrinėsime 50-ųjų, 60-ųjų ir 70-ųjų džiazą. Sužinosime, kaip įvyko pagrindiniai džiazo atradimai, išgirsime naujų stilių ir suprasime, kodėl legendinių džiazo muzikantų muzika yra nuostabi. Taip pat išsiaiškinkime:
Kas yra bebop ir kodėl jis išpopuliarėjo?
Kaip pasikeitė džiazo improvizacija
Kaip atsirado free džiazas?
Su kokiais sunkumais susidūrė džiazo žaidėjai ir kaip tai paveikė jų muziką?
5 pamoka
Kaip skamba modernus džiazas: Kendrickas Lamaras, egzotika ir stilių mišinys
70-ųjų pabaigoje džiazo žaidėjai išbandė visas įmanomas naujoves ir nurimo, o džiazas maišėsi su kitais muzikos stiliais. Šioje paskaitoje sužinosime, kaip skamba modernus džiazas ir suprasime, kaip džiazas pakeitė šiuolaikinę muzikinę kultūrą. Taip pat išsiaiškinkime:
Kodėl džiazo muzikantai laimi „Grammy“ apdovanojimus ne džiazo kategorijose?
Kokie egzotiški instrumentai paveikė šiuolaikinį džiazą?
Kaip džiazo muzika paveikė hiphopą, o hiphopas – džiazą
Ką bendro turi reperis Kendrickas Lamaras, muzikantas Flying Lotus ir pianistas Herbie Hancockas?