8 puikūs Linux platinimai, apie kuriuos mažai kas girdėjo
įvairenybės / / October 30, 2023
Jei jau pavargote nuo įprastų Ubuntu, Mint ir Fedora, štai jums įdomesnės sistemos.
Kalbant apie „Linux“, pirmieji platinimai, kuriuos rekomenduoja jos šalininkai, yra „Ubuntu“, „Fedora“, „Debian“, „OpenSUSE“, „CentOS“ ir „Mint“. Patyrę vartotojai vis dar prisimena puikius ir baisius Arch ir Gentoo. Iš esmės tai yra logiška: kuo sistema populiaresnė, tuo didesnė bendruomenė, tuo ji stabilesnė ir lengviau rasti atsakymus į klausimus bei galimų problemų sprendimus.
Tačiau kai kuriems žmonėms nuobodu nuolat sėdėti savo mėgstamuose ir patikrintuose platinimuose – juk visada gera išbandyti ką nors naujo. Mes jiems sudarėme šį sąrašą.
1. EndeavourOS
Daugelis vartotojų norėtų išbandyti „Arch“ – platinimą, garsėjantį nustatymų gausa ir AUR saugyklos palaikymu. Tai didžiulė visos daugiau ar mažiau populiarios Linux programinės įrangos biblioteka. Tačiau „Arch“ turi trūkumą: dėl platinimo kūrėjų filosofijos jis įdiegiamas tik per komandą linija, kuri natūraliai atbaido pradedančiuosius.
„EndeavourOS“ išsprendžia šią problemą. Tai platinimas, pagrįstas „Arch Linux“. Jame yra įmontuota Calamares diegimo programa, kuri supaprastina procesą, todėl ją gali pasiekti net nepatyrę vartotojai.
Viskas beveik kaip „Windows“: pasirinkite norimą diską, keletą kartų spustelėkite „Kitas“ ir priešais jus yra paruošta naudoti sąsaja. Diegimo metu „EndeavourOS“ siūlo Xfce, KDE Plasma, GNOME, MATE, Cinnamon, Budgie, LxQt, LxDe arba i3-wm aplinkas.
Šis platinimas taip pat leidžia mėgautis visais Arch privalumais, tokiais kaip AUR saugykla ir „slenkantis leidimas“ – kai sistema atnaujinama ne periodiškai, kaip Ubuntu, o nuolat. Tačiau tam nereikia turėti išsamių žinių apie Linux diegimo procesą.
Atsisiųskite EndeavourOS →
2. Vanilla OS
Daugumai Linux platinimai yra problema: jų kūrėjai nuolat stengiasi ką nors patobulinti, patobulinti, pridėti naujų smulkmenų. Kartais tai veda prie to, kad vartotojas po kito atnaujinimo griebia už galvos ir stebisi, kodėl jo mėgstamiausia įrankių juosta pasikeitė neatpažįstamai.
Populiaraus Windows programų ir žaidimų Bottles emuliatoriaus kūrėjas Mirko Brombinas nusprendė sukurti sistemą, kurioje vartotojas gautų tik norimus pakeitimus. Taip gimė Vanilla OS. Jis pagrįstas Ubuntu ir suteikia gryną GNOME sąsają „vanilės“ būsenoje – be jokių kanoninių priedų, tokių kaip Ubuntu dokas ar Yaru tema.
Sistemos idėja yra ta, kad kiekviena joje esanti programa yra įdiegta per apx tvarkyklę, kuri sukuria atskirą atskirą smėlio dėžę kiekvienam paketui. Tai reiškia, kad jokios vartotojo atsisiųstos programos negali paveikti sistemos paketų. Todėl jūs negalėsite jo sulaužyti eksperimentuodami su nepažįstama programine įranga ir atnaujinimais.
Tai lemia pagrindinį Vanilla OS kozirį – jos stabilumą ir nekintamumą. Jei, tarkime, nesate patenkintas tuo, kaip atrodo jūsų įprastas biuro rinkinys po atnaujinimo ar įdiegimo iš naujo, galite atšaukti pakeitimą ir likti ankstesnėje versijoje tiek, kiek norite. Ir sistema neprivers jūsų įdiegti naujinimų.
Atsisiųskite Vanilla OS →
3. NixOS
Kitas Linux distribucija – čia kūrėjai siekė sukurti kuo stabilesnę sistemą, kurios negalėtų sugadinti nesėkmingas atnaujinimas. Skirtingai nei anksčiau minėta Vanilla OS, NixOS yra tikras veteranas, kuriamas nuo 2003 m. Ji nėra pagrįsta Ubuntu ar Arch, bet yra visiškai originali sistema. Taip pat naudojamas unikalus vadovas Nix paketo valdymas.
Kiekvieną kartą, kai ką nors įdiegiate ar atnaujinate, „Nix“ automatiškai sukuria paketų kopijas. Sistema įgyvendina vadinamųjų atominių atnaujinimų ir atšaukimų galimybę. Tai yra, jei jums nepatinka, kaip kai kuri įprastinė programinė įranga atrodo ar veikia po atnaujinimo, vienu spustelėjimu galite grąžinti jos ankstesnę būseną.
„NixOS“ programos yra izoliuotos viena nuo kitos, o tai apsaugo nuo konfliktų ir užtikrina sistemos stabilumą. Jūs netgi galite vienu metu įdiegti kelias tos pačios programos versijas.
Apskritai tai įdomus platinimas tiems, kurie nori turėti visada naujausią programinę įrangą, bet bijo ką nors sugadinti ar sugadinti kito atnaujinimo metu.
Atsisiųskite NixOS →
4. Solus
Solus yra gražus ir patogus Linux platinimas, skirtas staliniams kompiuteriams. Skirtingai nuo daugelio kitų variantų, Solus nėra pagrįstas Debian, Ubuntu ar Fedora, bet yra nepriklausomas projektas. Jo išskirtinis bruožas yra darbo aplinka – Budgie. Tai intuityvi sąsaja, kuri atrodo kaip GNOME ir Windows 11. Labai gerai atrodo ir labai patogu naudoti.
Be savo aplinkos, Solus taip pat naudoja pasirinktinę paketų valdymo sistemą, vadinamą eopkg. Tai leidžia greitai ir lengvai įdiegti, atnaujinti arba pašalinti programas.
„Solus“ palaiko visas tas pačias programas, kaip ir bet kuris save gerbiantis platinimas: biuro programas, garso ir vaizdo grotuvus, medijos redaktorius turinio kūrėjams ir, žinoma, „Steam“ žaidėjams. Puikus pasirinkimas kiekvienai dienai tiems, kurie nemėgsta Ubuntu, Fedora ir panašių platinimų.
Atsisiųskite Solus →
5. Giliai
Deepin Linux verta įdiegti tiems, kuriems estetinė darbo su sistema patirtis yra nemenka. „Gražiausio“ platinimo titulą ilgą laiką turėjo elementaryOS, imituojanti „macOS“. Tačiau Deepinas gana pajėgus nustumti jį nuo pjedestalo. „Debian“ pagrindu sukurtas šios platformos stabilumas sujungiamas su modernia ir intuityvia sąsaja.
Rašomasis stalas Deepin veikia kaip DDE (Deepin Desktop Environment) aplinka, išsiskirianti gražiu dizainu ir sklandžiomis animacijomis. Jis siūlo aiškų valdymo centrą, kuriame visi sistemos nustatymai renkami vienoje vietoje. Taip pat patogi paleidimo priemonė, galinti perjungti „Taskbar“ (kaip „Windows 11“) ir „Dock“ (kaip „macOS“) režimus. Viskas atrodo puikiai – su Deepin tiesiog malonu dirbti.
Taip pat pridėkite faktą, kad šis platinimas taip pat apima daugybę specialiai jam sukurtų programų: medijos leistuvą, grafikos rengyklę, kalendorių ir savo programų saugyklą. Taip pat yra „Crossover“ emuliatorius, skirtas „Windows“ programoms įdiegti, jei jų reikia. Apskritai, „Deepin“ yra puikus pasirinkimas norint dirbti su pagrindiniu platinimu.
Atsisiųskite Deepin →
6. risiOS
Fedora yra labai šaunus ir populiarus platinimas, sukaupęs įspūdingą gerbėjų bazę. Tačiau jis turi trūkumą: į sistemą negalima įtraukti nelaisvų komponentų. Dėl to pradedantysis, įdiegęs Fedora, sužino, kad negali atkurti MP3 ir kai kurių kitų formatų garso ir vaizdo įrašus, nes jiems reikalingi patentuoti kodekai. O kad vaizdo plokštė tinkamai veiktų, reikalingos patentuotos tvarkyklės.
Visa tai reikia parsisiųsti iš specialios Fedora RPM Fusion saugyklos, apie kurią, žinoma, niekas nepasakys naujam vartotojui. Ar manote, kad „Linux“ kūrėjai mėgsta apsunkinti žmonių gyvenimą?
Fedora skirta risiOS yra kažkas panašaus į „Linux Mind“, skirtą Ubuntu, tai yra patobulintas platinimas, kuris yra kuo patogesnis vartotojui. Po įdiegimo jo nereikia užbaigti, kaip ir pirmtakų. Baigus diegti, atsidaro programa risiWelcome ir raginama pridėti „Flathub“ ir „RPM Fusion“ saugyklos, skirtos kodekams, būtinoms tvarkyklėms ir trečiųjų šalių temoms įdiegti ir programas. Be to, risiOS leidžia iš karto išsirinkti reikalingas programas diegimo metu, jos bus atsisiunčiamos ir įdiegiamos automatiškai.
Platinimas taip pat apima integruotą žiniatinklio programų įrankį, leidžiantį paleisti mėgstamas svetaines atskirame lange su piktograma be naršyklės sąsajos. Labai naudinga, jei norite dirbti su dokumentais „Google“ dokumentuose, bet teikiate pirmenybę socialinių tinklų žiniatinklio sąsajai pasiuntiniai.
Iš dėžutės risiOS išvaizda mažai skiriasi nuo Fedora. Tačiau galite pakeisti akcento spalvas, piktogramų ir žymeklio temas bei šriftus naudodami integruotą risiTweaks įrankį. Šioje programoje taip pat pateikiami įrankiai, skirti valdyti GNOME plėtinius.
Atsisiųskite risiOS →
7. GoboLinux
Iš pirmo žvilgsnio GoboLinux atrodo kaip visiškai įprasta sistema su gana neskoningu dizainu. Taip yra todėl, kad jo unikalumas yra paslėptas, kaip sakoma, „po gaubtu“.
Skirtingai nuo tradicinių Linux platinimų, GoboLinux nesilaiko standartinės failų sistemos hierarchijos. Vietoj to, ji naudoja savo struktūrą, kurioje kiekviena programa yra įdiegta savo kataloge. Taip lengviau valdyti programas ir jas ištrynimas.
Įprastuose platinimuose programos yra įdiegtos daugelyje aplankų: bin, sbin, games, lib, share - apskritai velnias gali susilaužyti koją. „Gobo“ jie visi yra /Programs kataloge ir kiekviena programa turi savo versijos pakatalogią. Tai leidžia vienu metu įdiegti kelias tos pačios programos versijas. Aplanke yra programa ir visi jos nustatymai bei bibliotekos.
Dėl tokio požiūrio Gobo net neturi paketų valdymo sistemos – kaip sako kūrėjai, pati failų tvarkyklė tarnauja kaip tokia. Jums nereikia jokios programos – tiesiog ištrinkite aplanką su ja. Ir jis išnyks nepalikdamas sistemos šiukšlių. Kaip ir „MacOS“, kur trečiųjų šalių programos įdiegiamos nuvilkant failą į programų aplanką.
Taip, tai nėra pats lengviausias platinimas pradedantiesiems. „Gobo“ kūrėjai – juokingi vaikinai, kurie savo kūrybą nuolat papildo įvairiomis naujomis technologijomis ir apskritai siekia išsiskirti. Kodėl, net jų versijų numeravimo sistema yra aštuntainė, kad nebūtų kaip visi. Bet jei pavargote nuo visokių Ubuntu ir net Arch jums jau nuobodu, Gobo tikrai verta pabandyti.
Atsisiųskite GoboLinux →
8. HoloISO
Taip, jūsų akys jūsų neapgavo. Tai SteamOS sąsaja, žaidimų operacinė sistema, pagrįsta Arch Linux ir įdiegta populiarioje Valve nešiojamoje konsolėje Steam Deck. HoloISO kūrėjai paėmė SteamOS šaltinio kodą ir perkėlė jį į įprastus kompiuterius. Čia galite įdiegti žaidimus iš „Steam“, net ir tuos, kurie nebuvo oficialiai perkelti į „Linux“. Jie veikia per oficialų „Steam Proton“ emuliatorių.
Sistema pritaikyta valdyti žaidimų pultelio lazdelėmis ir pirštais. Jums gali būti nepatogu jį įdiegti savo darbo kompiuteryje. Bet kompiuteryje, prijungtas prie televizoriaus ir skirtas tik žaidimams, HoloISO bus labai naudingas.
Platinimas taip pat bus naudingas nešiojamųjų žaidimų konsolių ASUS ROG Ally ir Lenovo Legion Go savininkams. Geležis jis yra galingesnis nei „Steam Deck“, tačiau juose įdiegta „Windows 11“ sąsaja nėra ypač patogi mažiems ekranai. „HoloISO“ leis mėgautis linksmybėmis net ne „Valve“ nešiojamuose pultuose – todėl verta pasidomėti.
Atsisiųskite HoloISO →
Taip pat skaitykite🧐
- Kaip įdiegti „Linux“: išsamios instrukcijos
- 12 dalykų, kurie jus erzina apie „Linux“ ir kaip juos ištaisyti
- 10 klaidingų nuomonių apie Linux, kuriomis jau seniai turėtumėte nustoti tikėti