„Venecijos vaiduoklis“ – įspūdinga Agatos Christie ekranizacija
įvairenybės / / September 15, 2023
Kennethas Branaghas vėl puikus.
Rugsėjo 14 dieną visame pasaulyje pasirodė filmas „Vaiduokliai Venecijoje“. Filmo siužetas sukurtas pagal Agathos Christie romaną „Helovino vakarėlis“, tačiau pastebimai nutolęs nuo originalo.
Kennethui Branaghui „Venecijos vaiduoklis“ yra jau trečiasis filmas, paremtas Agatha Christie. Dviejuose ankstesniuose („Žmogžudystė Rytų eksprese“ ir „Mirtis prie Nilo“) jis taip pat vaidino ir kaip režisierius, ir kaip pagrindinis aktorius. Tačiau trečiasis metodas atrodo sėkmingiausias.
Be Branagh, scenaristas Michaelas Greenas (Murder on the Orient Express, Blade Runner 2049) ir kompozitorius Hildur Guðnadóttir ("Černobylis", "Džokeris"), operatorius Harisas Zambarloukosas ("Locke", "Žmogžudystė Vostochny" Express“).
Filme vaidina Kennethas Branaghas, Tina Fey („30 roko“), Michelle Yeoh („Viskas visur vienu metu“), Camille Cottin („Gucci namai“) ir kt.
Detektyvas Hercule'as Puaro išėjo į pensiją ir gyvena Venecijoje. Vieną dieną jis sutinka dalyvauti seanse, kad atskleistų
ekstrasensas. Tačiau ritualo metu įvykdoma žmogžudystė, todėl Puaro yra priverstas tirti. Problema ta, kad aplinkiniai yra tikri, kad dėl mirties kaltos anapusinės jėgos.Skirtumai nuo originalo yra naudingi
Pirmasis Branagh filmas pagal Agatha Christie „Žmogžudystė Rytų eksprese“ buvo kritikuojamas mažai, tačiau daugiausia kritikos buvo susijusi su naujovėmis – ne visi sutiko su siužeto pakeitimu ir personažų papildymu. Trečiajame pagal Christie sukurtą filmą režisierius nusprendė, kad dar mažiau pasikliaus originalu.
Pirma, Kennethas Branaghas ir scenaristas Michaelas Greenas pakeitė vietą: romane tai buvo Anglija, filme - Italija. Antra, pasikeitė laikas: nuo 1969 iki 1949 m. Ir antrasis sprendimas atrodo pagrindinis.
Filme „Vaiduokliai Venecijoje“ rodomi žmonės, kurie dar neatsikratė baimių, atsiradusių per Antrąjį pasaulinį karą. Vienas iš herojų – karo chirurgas Leslie Ferrier – kenčia visiškai potrauminio streso sutrikimas. Kai kurie veikėjai – pabėgėliai, kurie visur jaučiasi svetimi. Ir šiame fone tyrimas atrodo kaip kažkas smulkaus, nelabai svarbaus.
Verta paminėti, kad detektyvinė linija „Vaiduokliuose Venecijoje“ tarnauja kaip paprastas kadras, savaime nėra itin įdomus. Dėl to didįjį detektyvą Puaro užgožia ateizmas ir nihilizmas, bylą tiriantis veikiau iš inercijos. Tardymai virsta ne gudria įrodymų paieška, o kone psichoterapiniu potencialaus įtariamojo tyrimu.
Šį asmeninių problemų tyrinėjimą nepaprastai įdomu stebėti.
Vaizdų monumentalumas pribloškia
Kennethas Branaghas įrodė esąs puikus režisierius, gebantis organizuoti labai sudėtingą ir kruopštų darbą nepraleisdamas smulkmenų. Vaizdai atrodo neįtikėtinai galingi.
Filmo veiksmas vyksta pilyje, ir svarbu, kad ji atrodytų didelė – Branaghas pasirenka gotikinio romano stilių. Apdailininkai ne tik labai daug dirbo, kad padidintų pastato mastelį, bet ir užpildė kiekvieną kampą kažkuo išskirtiniu – paveikslu ar dėžute. Rekvizito dėka pilis atgyja ir tampa visa visata.
Tačiau gražus fonas yra pusė darbo. Kostiumų dizaineriai jie aprengia personažus pagal filmo epochą ir tuo pačiu nenuslysta į naftalinus pigių kostiuminių dramų dvasia.
Tačiau fonas tikrai atgyja ir šviečia dėl kinematografo Hariso Zambarlouko, galimo pretendento į kitą Oskarą. Per 103 minutes jis demonstruoja milžinišką įgūdžių ir technikų rinkinį. Ir tai nepaisant to, kad jis nuomojasi uždarą erdvę, kuri teoriškai turėtų jį apriboti. Bet jis kuria.
Itin žemi ir aukšti kampai, olandiškas kampas, žuvies akis, žaidimai su kadro gyliu – kinematografijos žinovams Zambarlouko kūrybą bus įdomiau žiūrėti nei siužetą.
Profesionaliai parengtas ir atliktas filmavimas akcentuojamas montažu. Akivaizdu, kad Branaghas yra labai patenkintas komandos darbu, todėl nedvejodamas sutelkia dėmesį į geriausius kadrus. Redaktoriai leidžia matyti sėkmingiausius kampai ir technika, išlaikant juos ekrane gana ilgą laiką.
Filmas „Vaiduokliai Venecijoje“ atrodo kaip labai didelis, sudėtingas, bet puikiai organizuotas kūrinys. Branaghas verčia visus proceso dalyvius duoti viską, ką gali, galiausiai sukuriant referencinį filmą vizualiniu požiūriu.
Paskutinis dalykas, kurį noriu aptarti kontekste „Vaiduokliai Venecijoje“, – detektyvinė linija. Jis pakankamai stiprus ir paprastas, kad tyrimas nevirstų farsu, tačiau geriausios filmo dalys sukasi aplink jį. Ir bandymas pagauti laikmečio dvasią, ir gebėjimas pavaizduoti kone pasakišką, bet kartu tikrovišką pilį – Kennethas Branaghas ėmėsi labai rimto darbo ir atliko jį neįtikėtinu lygiu.
Dar daugiau premjerų🍿🎥🎬
- Ką žiūrėti kino teatruose rugsėjo mėnesį
- Kuo įspūdingas „Changeling“ – mistinis trileris apie vaiko netektį iš „Apple TV+“.
- 14 laukiamiausių rugsėjo serialų
- The Walking Dead: Daryl Dixon dabar yra zombis ir pažįstamas herojus Prancūzijoje!
- Ar verta žiūrėti „Laisvės garsą“ – filmą apie kovą su pedofilais, primenantį viešųjų paslaugų reklamą?