„Vienuolės prakeiksmas 2“ yra nuobodus tęsinys, patvirtinantis franšizės krizę
įvairenybės / / September 10, 2023
Visi tie patys personažai ir siužetai, bet naujoje vietoje.
Rugsėjo 7 dieną Rusijoje pasirodė siaubo filmas „Vienuolės prakeiksmas 2“. Su pirmąja dalimi susipažinę žiūrovai nieko naujo nepamatys.
Pirmoji dalis buvo išleista 2018 m. „The Conjuring“ buvo sėkmingiausias (komerciniu požiūriu) franšizės filmas, kuris kasose uždirbo daugiau nei 360 mln. Siužetas sutelktas į vienuolę, dar žinomą kaip Valak, piktadarystę iš „The Conjuring 2“ ir „Annabelle: Creation“. Naujasis filmas yra jau devintas filmas visatoje, nors nuo pirmojo pasirodymo praėjo tik 10 metų.
Filmo režisierius Michaelas Chavezas, kuriam „Vienuolės prakeiksmas“ tapo trečiuoju franšizės filmu (jis režisavo „Verkiančios moters prakeiksmas“ ir „Verkiančios moters prakeiksmas“).3 burtas: velnio valia»). Vaidino pirmosios dalies žvaigždės Taissa Farmiga ir Bonnie Aarons. Prie jų prisijungė Storm Reid (Euforija), Anna Popplewell (Narnijos kronikos: liūtas, ragana ir drabužių spinta), Jonas Blocke (Ji).
Filmo veiksmas vyksta praėjus ketveriems metams po „Vienuolės“ pabaigos. Sesuo Irena gyvena įprastą vienuolišką gyvenimą ir niekam nepasakoja, kas jai nutiko praeityje. Kai visoje Europoje įvyksta virtinė dvasininkų žmogžudysčių, Irenai pavesta išsiaiškinti, kas už jų slypi. Tyrimo metu ji supranta, kad visa tai – Valako darbas.
Nedaug originalių idėjų
Irenos grįžimas į pareigas smagiai primena kažkokį seną filmą, kuriame herojus sako: „Aš per sena šitam mėšlui“. Bet jei rašytojai įkvėpimo sėmėsi iš Veiksmo filmai, galbūt paveikslas būtų buvęs įdomus, tačiau kūrėjai tik kartoja elementus iš pirmojo „Vienuolės prakeikimo“.
Anonsas ir filme vaidinę aktoriai sufleruoja, kad pagrindinis ankstesnės dalies piktadarys yra gyvas. Jau šią akimirką kyla įtarimas, kad nieko naujo ekrane neparodys. Stebint tampa akivaizdu, kad autoriai neplanavo sugalvoti kažko naujo. Senas ne tik pagrindinis veikėjas ir antagonistas, bet ir struktūra ta pati: vienuolė turi rasti senovinę relikviją, kad nugalėtų blogį.
Tuo pačiu atrodo, kad pirmoji dalis buvo kvailesnė, bet įdomesnė. Antrajame lyg ir nieko neįvyksta. Filmas ir vizualiai prastesnis: pirma nuotrauka flirtavo gotikinė architektūra ir atitinkamą atmosferą (lūžusi šviesa, niūrūs apleisti pastatai). „Vienuolės prakeikimas 2“ daro tą patį, bet daug rečiau, supantį pasaulį traktuodamas kaip savo istorijos foną.
Įdomių radinių filme labai mažai. Bene ryškiausia ir išradingiausia scena buvo parodyta anonse – kurioje kioske vartomi žurnalų puslapiai, kol susidaro vientisas vaizdas. Atrodo įspūdingai ir kraupiai, tačiau neaišku, kodėl leidiniai naktį lieka gatvėje: arba savininkas nori būti apvogtas, arba laukia, kol jo prekes užlies lietus. Galbūt tai gudrus, bet įdomių scenų yra per mažai, todėl galite daug galvoti apie kiekvieną iš jų.
Veiksmas nuspėjamas kaip ir siužetas. Kiekvienoje kovoje pagrindinis veikėjas krenta ant akmeninių grindų – kažkodėl scenaristai viską sumažina muštynės iki šios akimirkos. Netgi noriu rasti kažkokį paslėptą paaiškinimą, bet jis neveikia: tiesiog trūksta idėjų.
Akivaizdu, kad „Vienuolės prakeiksmas 2“ tikrai nori išgąsdinti žiūrovą, bet negali. Tie patys rėkėjai atrodo taip nuspėjamai, kad primena metronomą. Garsus garsas, baisus makiažas – tai viskas. O rašytojai tiesiog negalėjo sugalvoti kito būdo sukurti siaubą.
Standartinės franšizės problemos
Vienuolės prakeikimas turi tas pačias problemas kaip ir kiti MCU filmai. Pavyzdžiui, eilinį kartą autoriai nesivargina ir rašo visiškai juokingai dialogai, kuriais siekiama suteikti žiūrovui kiekvienos scenos kontekstą. Tai yra, herojai beveik visada paaiškina savo veiksmus, o kartais ir perpasakoja. Bandymas plėtoti personažus per eilutes šioje franšizėje žlunga – drama tokia paviršutiniška, kad verčia juoktis.
Tuo pat metu žodis „visata“, susijęs su „užburimu“, atrodo labai perdėtas. Greičiau tai yra filmų rinkinys, kuriame veikėjai susikerta ir kartojasi tie patys įvykiai. Tokios nuotraukos kaip vienuolė paaiškina, kodėl žmonės myli post-siaubo: Tiesiog neįmanoma rimtai vertinti šio šuolio gąsdinimo rinkinio, surišto su nuspėjamu siužetu.
„Vienuolės prakeiksmas 2“, būdamas devintasis franšizės filmas, nereikalauja, kad žiūrovas būtų susipažinęs su ankstesniais filmais. Panašu, kad pirmos dalies nemačiusiam žmogui patiks labiau nei mačiusiesiems – taip bus bent menka nenuspėjamumo stichija.
„Vienuolės prakeiksmas 2“ – originalumu neblizgantis siaubo filmas. Nors būtų keista tikėtis kažko naujo iš franšizės, kuri per 10 metų sukūrė devynis filmus. Rašytojai paėmė veikėjus iš pirmosios dalies ir tiesiog patalpino juos į naują vietą – vargu ar toks požiūris galėjo būti sėkmingas.
Raskite įdomesnio siaubo😱😱😱
- „Rusijos siaubo antologija“ atgaivino Puškino, Greene ir Tolstojaus kūrinius. Tai pasirodė puikiai
- Štai ką mes žiūrime: „Žalias“ – siaubo filmas apie žmogaus mėsos valgymą, nuo kurio nualpsi
- Kaip Scream šaiposi iš siaubo
- 22 siaubo žaidimai, kurie duoda daugiau, nei tikėjotės
- 7 keisti siaubo filmai tiems, kurie pavargo nuo įprastų siužetų