Kaip atrodo dermatitas ir ką daryti, jei turite kažką panašaus
įvairenybės / / August 10, 2023
Pažvelkite į savo odą.
Kaip atrodo dermatitas?
Dermatitas yra odos uždegimas. Tai ne viena liga, o procesas, kuris susitinka su įvairiomis ligomis. Todėl yra daug dermatito. Ir jie ne visada taip vadinami. Pavyzdžiui, kasdieniame gyvenime mes tiesiog sakome „dirginimas“, o ne „kontaktinis dermatitas“, o anglų kalba literatūroje atopinis dermatitas dažnai pakeičiamas žodžiu „egzema“. Mes taip pat vartojame šį terminą, bet plačiau. Tačiau tai taip pat yra dermatitas.
Sausa oda dėl dermatito nusilupa ir ant jo atsiranda raudonos dėmės, kurias niežti, degina, kartais skauda. Tai dažni požymiai, tačiau yra ir kitų. Pavyzdžiui, sergant seborėjiniu dermatitu matome pleiskanas, o sergant herpetiforminiu dermatitu – pūsleles.
Tai visi skirtingi dermatito tipai.
1 / 0
Nuotrauka: Ternavskaia Olga Alibec / Shutterstock
2 / 0
Nuotrauka: Maryll / Shutterstock
3 / 0
Nuotrauka: RiverNile / Shutterstock
4 / 0
Nuotrauka: Rattiya Thongdumhyu / Shutterstock
5 / 0
Nuotrauka: girl-think-position/Shutterstock
Jei tai skirtingi dalykai, ką aš galiu turėti?
Sergant dermatitu paprastai reikšti:
- Kontaktinis dermatitas, tai yra dirginimas, kurį kiekvienas patirtų trindamas ar liesdamas ką nors pavojingo. Pavyzdžiui, jei valysite be pirštinių, o į rankas pateks tualeto plovimo skysčio, oda užsidegs. O jei per karštį apsivilksi suknelę ir eini ilgai pasivaikščioti – gali patrinkite šlaunų odą.
- Vystyklų dermatitas. Jis ypač išsiskiria, nors tai yra kontakto rūšis. Dažniausiai su tuo susiduria pediatrai. Tai yra bėrimas, kuris atsiranda kūdikiams, jei jie laiku nepakeičia vystyklų.
- Alerginis dermatitas. Jautriems žmonėms tai sukelia iš pažiūros nekenksmingi dalykai. Pavyzdžiui, jūs su drauge nusipirkote naują arbatmedžio aliejaus kremą – jai efektas patinka, ir viskas gerai, bet veidas paraudęs ir patinęs.
- Atopinis dermatitas. Tai yra odos barjero pažeidimas, dėl kurio oda labai išsausėja, skilinėja ir pleiskanoja. Tai gali nutikti žiemą, apsilankius baseine su balikliu, streso laikotarpiais arba visai be jokios aiškios priežasties.
- Seborėjinis dermatitas, kurį kasdieniame gyvenime vadiname pleiskanomis.
- Dishidrozinė egzema, kuri atrodo kaip pūslės ir lupimasis ant pėdų ir delnų.
- Stazinė egzema, kai ant kojų atsiranda raudonos dėmės, o vėliau sunkiai gyjančios opos.
- Perioralinis dermatitas. Tai bėrimas aplink burną, kuris dažniausiai pasireiškia vidutinio amžiaus moterims.
Yra ir retesnių tipų, pavyzdžiui, Dühringo herpetiformis dermatitas. Šia liga dažniausiai serga netoleruojantys žmonės be glitimo. Tada ant odos jie turi ne tik dėmių, bet ir burbuliukų.
Tiksliai nustatyti, ar turite dermatitą ir kas tai yra, gali tik dermatologas. Tačiau tai ne visada būtina. Pavyzdžiui, galite apsieiti be gydytojo, jei patys žinote priežastį ir jos išvengsite.
Kiek tai pavojinga?
Paprastai sergant dermatitu Nr Viskas gerai. Paprasti variantai, tokie kaip kontaktinis dermatitas, gali išnykti per kelias dienas net ir be gydymo.
Svarbiausia – nesubraižyti odos. Priešingu atveju atsiras žaizdos, į kurias gali prasiskverbti mikrobai, išsivystys infekcija. O jei persistengsi, tai randai liks visam gyvenimui.
Ar galite susirgti dermatitu?
Ne, dermatitas neužkrečiama. Tačiau kai kurie iš jų, pavyzdžiui, atopiniai, gali būti paveldimi. Jei tai turėjo tavo tėvai, gali turėti ir tu.
Iš kur tada atsiranda dermatitas?
Jis gali kilti:
- dėl trinties;
- agresyvios cheminės medžiagos;
- odos jautrumas kai kuriems alergenams;
- odos barjerinės funkcijos pažeidimai;
- infekcijos;
- genetinės savybės.
Taigi kiekvienas gali susirgti. Tačiau skirtingos rūšys turi savo rizikos veiksnius.
Kontaktinio dermatito atveju darbas su agresyviomis cheminėmis medžiagomis bus provokatorius. Pavyzdžiui, gamyboje, žemės ūkyje, viešojo maitinimo ar medicinos srityse.
Vystyklų dermatitas gali būti labai mažiems vaikams, kurie dar neišmoko užtikrintai naudotis puoduku ar tualetu.
Atopinio dermatito rizikos veiksniai yra šie:
- atopinio dermatito, alerginio rinito ar astmos atvejai šeimoje;
- Moteris;
- negroidų rasė.
Perioraliniu dermatitu dažniau serga 15–45 metų moterys.
Ir padidėja dishidrozinės egzemos rizika:
- adresu aktyviai prakaituoja žmonių;
- tie, kurie ilgą laiką dirba su vandeniu ir dirgikliais;
- karštose šalyse.
Ar man reikia kreiptis į gydytoją su dermatitu?
Nereikalinga. Lengvos formos, keliančios mažai rūpesčių, dažniausiai praeina savaime. Pas gydytoją verta susisiekti, Jei:
- labai nerimaujate dėl būklės – pavyzdžiui, dėl niežėjimo negalite užmigti, bėrimas labai paveikia išvaizdą;
- nesuprantate, kodėl atsirado dermatitas;
- jums atrodo, kad prisijungė infekcija: oda labai parausta, ją skauda, o žaizdos sušlampa ir išbėga skystis;
- bandėte gydytis, bet nepagerėjo.
Ką tada daryti?
Iš pradžių galite pabandyti patys susidoroti su dermatitu:
- Vartokite nereceptinius antihistamininius vaistus, tokius kaip cetirizinas, chloropiraminas arba loratadinas. Jie taip pat yra gelio arba tepalo pavidalu, kuriuos galima tepti ant pažeidimų.
- Naudokite nereceptinius steroidinius kremus ar tepalus. Tai gali būti vaistai, kurių pagrindą sudaro hidrokortizonas arba mometazonas.
- Norėdami numalšinti niežulį, uždėkite vėsų kompresą.
- At pleiskanos išbandykite nereceptinius šampūnus, kurių sudėtyje yra seleno sulfido, cinko piritiono, akmens anglių dervos. Jei nepadeda, rinkitės priemonę su ketokonazolu.
- Paimkite šiltą patogios temperatūros vonią, o tada visą kūną patepkite drėkinamuoju kremu. Kai kuriems žmonėms padeda į vandenį įpilti kepimo sodos arba smulkiai sumaltų avižinių dribsnių.
Kartais padeda racioną papildyti vitaminu D, vaistažolių papildais ir alavijas. Tačiau šiuos metodus pirmiausia reikėtų susitarti su dermatologu.
O jei nepadeda?
Tada reikia eik pas dermatologą. Jis ištirs visą jūsų kūną, galbūt paskirs kraujo tyrimą ir odos biopsiją – procedūrą, kurios metu iš jūsų paimamas nedidelis audinio gabalėlis, kuris bus ištirtas mikroskopu. Po apžiūros gydytojas galės rekomenduoti gydymą.
Priklausomai nuo diagnozės, dermatologas gali paskirti:
- vietinė terapija - drėkinamieji kremai, tepalai su antihistamininiu ar steroidiniu komponentu, kalcineurino inhibitoriai;
- fizioterapija – fototerapija (UVB 311 nm), PUVA terapija;
- sisteminiai vaistai tabletėse ir injekcijose - pavyzdžiui, antihistamininiai vaistai, steroidai, citotoksiniai vaistai;
- biologinė terapija – gydymas antikūnais, blokuojančiais uždegimo baltymus.
Ar gali vėl atsirasti dermatitas?
Taip, ypač sergant lėtiniu dermatitu, pvz., atopiniu ir seborėjiniu, taip pat dishidroziniu ir staziniu dermatitu egzema. Tačiau kontakto parinktis bus pakartota, jei priežastis nebus pašalinta.
Ką daryti, kad dermatitas nebepasirodytų
Tam tikri įpročiai gali sumažinti dermatito paūmėjimo tikimybę.
- Reguliariai drėkinti savo odąypač po sąlyčio su vandeniu. Įsigykite taisyklę kremą tepti kiekvieną kartą, kai prausiatės duše ar plaunate rankas.
- Venkite trinties. Pavyzdžiui, vasarą dezodorantu ištepkite besitrinančius kūno paviršius.
- Skalbimui ir skalbimui rinkitės tik švelnius ir hipoalerginius ploviklius, nes drabužiai ir patalynė nuolat liečiasi su oda.
- Venkite dirginančių medžiagų: valydami mūvėkite pirštines, nenaudokite kvepiančių priemonių, kurios sukelia reakciją, nedėvėkite subraižytų ar šiurkščių drabužių ant nuogo kūno.
- Sumažinkite stresą savo gyvenime.
Taip pat skaitykite❄️☀️🥵
- Kas yra alergija saulei ir ką su ja daryti
- Iš kur atsiranda alergija šalčiui ir kaip su ja kovoti
- Kas yra dermatoskopija ir kodėl ji atliekama
- Iš kur atsiranda žąsies odos ir kodėl ji nepraeina
- Kodėl veido oda pleiskanoja ir ką su tuo daryti