Kaip rasti emocinį stabilumą ir mėgautis gyvenimu

Kas yra emocinis stabilumas

1970-aisiais psichologai sukurtas asmenybės vertinimo modelis, kuris buvo pavadintas „Didžiuoju penketu“. Tai apima penkis bruožus: ekstraversiją, atvirumą patirčiai, malonumą, sąžiningumą ir neurotiškumą.

Didžiojo penketo neurotiškumo priešingybė yra emocinis stabilumas. Tai lemia dažnis ir intensyvumas neigiamos emocijoskad mes patiriame. Kuo aukštesnis jo lygis, tuo geriau susidorojame su neigiamais jausmais, tokiais kaip baimė, pyktis, liūdesys ar nerimas. Tai nereiškia, kad emociškai stabilus žmogus patiria malonesnių emocijų. Jis patiria mažiau nemalonumų ir efektyviai jas valdo, kai jos atsiranda.

Svarbu suprasti, kad visi Didžiojo penketo bruožai, įskaitant neurotiškumą, yra spektro dalis. Taigi dauguma iš mūsų yra kažkur per vidurį tarp emocinio stabilumo ir neurotiškumo.

Kaip emocinis stabilumas yra susijęs su mėgavimusi gyvenimu

2023 metų kovo mėn paskelbta daugiamečio tyrimo rezultatai. Jos dalyviai nuo 16 iki 95 metų užpildė anketas, kuriose įvertino, kiek jie patenkinti savo socialiniais santykiais. Remdamiesi gautais duomenimis, ekspertai ištyrė, kurie Didžiojo penketo bruožai koreliuoja su jausmu daugiau pasitenkinimas gyvenimu.

Ankstesnis pastebėjimai jau parodė, kad žmonės, kurių ekstraversija, atvirumas patirčiai ir malonumas yra aukšti, yra labiau patenkinti savo gyvenimu įvairiais gyvenimo etapais nei tie, kurių balai yra žemesni. Naujojo tyrimo autoriai sutelkė dėmesį į tai, kaip Didžiojo penketo bruožai veikia žmones visą jų gyvenimą.

Mokslininkai rėmėsi prielaida, kad jaunystėje ir senatvėje mes turime skirtingus socialinius vaidmenis ir užduotis. Pavyzdžiui, didesnis ekstraversijos lygis yra susijęs su didesniu pasitenkinimu jauname amžiuje, nes ši savybė padeda susirasti draugų. O kai jie sensta, atvirumas patirčiai ir emocinis stabilumas pradeda ryškėti, nes daugelis kuria šeimas ir užsifiksuoja socialiniai santykiai.

Tačiau tyrimas taip pat parodė, kad nepaisant besikeičiančių vaidmenų ir aplinkybių, emociškai stabiliausi žmonės visą laiką jautė stipresnį pasitenkinimo jausmą gyvenimą. Tuo pačiu metu sąžiningesni dalyviai gavo daugiau malonumo iš darbo, o dalyviai - daugiau aukštas malonumo ir ekstraversijos lygis buvo labiau nei kiti patenkinti savo socialiniu gyvenimu jungtys. Be to, žmonės, kurie palaipsniui išsiugdė ir stiprino šias asmenybės savybes, jautė didesnį pasitenkinimą darbu ir darbu. santykiai su kitais.

Kaip pagerinti emocinį stabilumą

Tyrimas Rodytikad mūsų charakteris tam tikru mastu yra nulemtas genetiškai. Tačiau mes galime pakeisti savo asmenybę, jei susiformuosime ir išlaikysime tinkamus įpročius tol, kol pradėsime juos daryti be pastangų.

Tuo pačiu metu kiekvienas žmogus turi savo atskaitos tašką. Galbūt nesate toks emociškai stabilus kaip aplinkiniai žmonės, bet galite išsiaiškinti, kas jums tinka geriausiai, ir praktikuoti šiuos įgūdžius. Pavyzdžiui, šiais būdais.

Naudokite „streso kibirą“

Įsivaizduokite, kad su savimi nešiojatės kibirą, kuris pamažu pildosi per dieną – kiekvieną kartą patiria stresą. Kai kurie įvykiai, pavyzdžiui, rimtas pokalbis su mylimu žmogumi, kuris kelia šiek tiek nerimo, prideda nemažai svorio. Kiti, pavyzdžiui, didelis darbo projektas, kurį reikia atlikti per dvi dienas, priešingai, užpildo kibirą iki kraštų.

Žmonėms, kurie gerai įveikia stresą, patobulintos versijos kibiras yra su maišytuvu. Tai padeda reguliuoti turinio tūrį, tai yra vidinį streso lygį. Pagalvokite, kas jums galėtų būti toks „kranas“. Kai supranti, kas tau padeda palengvinti streso, pradėsite geriau susidoroti su stipriais jausmais ir tapsite emociškai stabilesni.

Pasirūpink savimi

Vienas iš daugelio veiksmingų būdų kovoti su stresu yra palaikyti tvirtus socialinius ryšius – apsupti save artimaisiais ir dažniau su jais bendrauti. Be to, net tokie pagrindiniai dalykai kaip laikas praleistas lauke, skanus maistas ar sveikas miego režimas, padeda ištuštinti „streso kibirą“ ir jaustis geriau.

Pradėkite naujus įpročius

Elgesys ir praktika, kurią planuojate įgyvendinti savo gyvenime, kad pakeistumėte savo asmenybę, turi būti tikroviški ir įgyvendinami. Pavyzdžiui, jei norite medituoti, nepradėkite iš karto nuo 30 minučių trukmės seansų. Sutelkite dėmesį į paprastus pratimus ir iš pradžių atlikite juos penkias minutes, o vėliau palaipsniui didinkite laiką.

Iššūkis yra kiek įmanoma daugiau dėmesio skirti naujam įpročiui ir sąmoningai jį praktikuoti. Meditacijos atveju pirmiausia svarbu įsiklausyti į savo kūną, ieškoti įtampos taškų ir stebėti pojūčius. Jei pradėsite kelti sau papildomų sąlygų, pavyzdžiui, medituoti tam tikru laiku ar tam tikroje vietoje, tai neleis jums sveiko įpročio paversti savo gyvenimo dalimi.