Kaip tolerancija netikrumui keičia mūsų charakterį ir požiūrį į žmones

Devintajame dešimtmetyje ŽIV beveik nebuvo minimas Sovietų Sąjungoje. Buvo manoma, kad Vakaruose tai prostitučių, homoseksualų ir narkomanų liga, tačiau pas mus iš esmės ji negali egzistuoti. Todėl paprasti žmonės apie tai mažai žinojo, gydytojai girdėjo, kad virusas pavojingas Afrikos ir kapitalistinių šalių žmonėms, o sveikatos apsaugos pareigūnai į tai nekreipė dėmesio. Dėl to situacija su ŽIV įgavo branduolinės grandininės reakcijos pobūdį – tyla privedė prie sprogstamųjų pasekmių.

Viena iš šių tragedijų buvo protrūkis vaikų ligoninėje Elistos mieste 1988 m. Tada simptomai buvo nustatyti kūdikiui ir jo mamai, o po tyrimo užsikrėtė 79 žmonės, iš kurių 76 buvo vaikai. Vietos gyventojai ėmė persekioti, ragino iš esmės savo kaimynų šeimas patalpinti į izoliatorius ir net „likviduoti“. Iš Kalmukijos virusas pateko į kaimyninius Rostovo ir Volgogrado regionus, o vėliau išplito visoje šalyje. Serialas pasirodė pernaiNulis pacientoremiantis šiais įvykiais.

Skaičiuojakad dabar Rusijoje yra apie 2 mln. užsikrėtusių, pusė jų apie savo ligą nežino. O tuo pačiu tebėra gyvas mitas apie „homoseksualus ir narkomanus“, ŽIV užsikrėtusius persekioja, jie bijo, tarsi gali akimis užsikrėsti. Taigi jie išvaromi gydymo įstaigos, poilsio zonos ir su dirbti.

Bet kodėl tai vyksta? Kodėl civilizuotas žmogus baimė įgyja gyvūnų bruožus? Problema – nesugebėjimas priimti naujas sąlygas ir informacijos trūkumas.

Kas yra neapibrėžtumo tolerancija ir ką ji su ja turi bendro

Neapibrėžtumo tolerancija yra žmogaus sugebėjimas veikti susidūrus su informacijos trūkumu ir tuo pačiu nesijausti nepatogiai. Kuo mažiau tolerancija, kuo labiau žmogų gąsdina daryti ką nors nenuspėjamomis aplinkybėmis ir tuo stipriau jis priešinsis pokyčiams. Kadangi ateitis atrodo priešiška, toks žmogus bus nerimastingesnis ir agresyvesnis, priešinsis bet kokiai nesutarimui ir sveikins griežtas visiems taikomas taisykles.

Atitinkamai, esant aukštai tolerancijai neapibrėžtumui, nerimas yra mažesnis, o tai reiškia, kad žmogus yra tolerantiškesnis sau ir žmonėms. Manoma, kad tai dažniausiai siejama su vystymusi emocinis intelektas ir empatija.

Tai, kaip mes reaguojame į nesuprantamas situacijas, labai priklauso nuo kultūros, kurioje gyvename. Sociologas Geertas Hofstede'as pasiūlytas neapibrėžtumo tolerancijos indeksas, kuriuo galima apibūdinti įvairias bendruomenes. Tai parodo, kiek tam tikra kultūra suteikia savo nariams ramybės jausmą arba nerimas naujose, netikėtose, skirtingose ​​nuo įprastų situacijose.

Neapibrėžtumo vengiančios kultūros stengiasi sumažinti tokių situacijų riziką griežtos elgesio normos, įstatymai ir taisyklės, nuomonių nukrypimų smerkimas ir tikėjimas absoliučiu tiesa. Kultūros, kurios toleruoja neapibrėžtumą, yra tolerantiškesnės nuomonėms, kurios skiriasi nuo įprastų. Jie linkę įvesti mažiau taisyklių, o filosofijos ir religijos požiūriu jie remiasi empirine patirtimi ir reliatyvizmu, o tai reiškia žinių reliatyvumą.

Kas verčia jus išvengti netikrumo

Evoliucijos požiūriu bet kuris organizmas turi valgyti, o ne valgyti ir palikti palikuonių. Šias užduotis atlikti daug lengviau, jei žinote visas įvestis, nes atšiauriomis laukinėmis sąlygomis viena klaida gali sukelti nelaimę. Taigi žmonės tiesiogine prasme užprogramuotas priešintis pakeisti.

Tai taip pat apie tai, kaip veikia mūsų smegenys. Aplinkinė tikrovė kupina dirgiklių: jaučiame kvapus, spalvas, garsus, liečiame žmones, gyvūnus, daiktus. Mūsų smegenys, kaip analitinė mašina, turi apdoroti visus gaunamus signalus. Daugumą išvadų galima padaryti fone dėl pakartojimų. Todėl nedvejodami nulupame bananą arba einame numintu keliu į darbą. Kai tik pažįstamas vaizdas žlunga, smegenims reikia skubiai parengti naują veiksmų planą. Dėl to jis jaučiasi nepatogiai ir protestuoja prieš bet kokius pokyčius.

Kodėl reikia žinoti apie neapibrėžtumo toleranciją

Šio gebėjimo žinojimas padės kitaip vertinti savo veiksmus. Jei suprantate, kad jums nepatogu dėl nenuspėjamumo, galite objektyviau įvertinti savo veiksmus. Pavyzdžiui, pamatysite, kad kai kurie iš jūsų sprendimus padiktavo noras pabėgti iš nesuprantamos situacijos, o ne kokie nors praktiniai sumetimai. Taigi galite sekti šiuos impulsus ir juos sulėtinti, jei jie trukdo gyventi.

Be to, galėsite kitaip pažvelgti į aplinkinius. Užuot pykę ant žmogaus, kuris agresyviai stumia pasenusį požiūrį, pajusite empatiją. Jam nukrypimas nuo kurso taip baugina, kad jis tiesiog negali priimti jūsų pozicijos. Tas pats ir su močiutėmis prie įėjimo, kurios smerkia ryškią paauglės plaukų spalvą. Būdami mažai toleruojantys netikrumo žmonės, bet kokius pokyčius jie suvokia kaip grėsmę savo saugumui.

Žinojimas apie neapibrėžtumo toleranciją padės rasti savo komandą. Jei žmonės įmonėje (ar net valstybėje) sunkiai priima pokyčius, jiems reikia autoriteto ir taisyklių rinkinio, jie netoleruoja kitų nuomones, tuomet joms tinkamas žmogus turėtų judėti išmuštu karjeros keliu, o ne išsiskirti mainais į sąlyginį stabilumą. Jei tau svarbus augimas, advokacija, tu nebijai skirtis, gali būti laimingas kitur.

Kokia turėtų būti neapibrėžtumo tolerancija

Akivaizdu, kad kuo didesnė tolerancija netikrumui, tuo žmogui lengviau gyventi. Nes negali visko kontroliuoti ir apsisaugoti nuo pokyčių. Žema tolerancija verčia žmones kabintis į praeitį ir su siaubu žiūrėti į ateitį, kuri vis tiek ateis.

Kad pajustumėte skirtumą žiūrėk Geert Hofstede apie 10 skirtumų tarp visuomenių, kuriose silpnas ir stiprus neapibrėžtumo vengimas.

Visuomenėse, kuriose žema tolerancija neapibrėžtumasten, kur valdoma tradicijomis, galia ir religija, vyksta tie patys neįprasti įvykiai kaip ir kituose. Vengimas tik trukdo prisitaikyti, priimti naują realybę ir spręsti iškylančias problemas. Pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje ir Turkmėnistane labai ilgą laiką paneigta koronaviruso, tačiau akių užmerkimas nepadeda sumažinti susirgimų skaičiaus. Iškilo įdomus paradoksas: čia ne koronavirusas, o plaučių uždegimo atvejai tapo tiek daug.

Kaip padidinti savo toleranciją netikrumui

Daryk tai gali būti labai sunku. Juk reikia išmokti suvaldyti baimę, įtikinti susirūpinusias smegenis.

Nebūk sau griežtas, mažais žingsneliais eik savo tikslo link ir kviesk pagalbą. kognityvinė elgesio terapija (KPT). Jei sutinkame, kad visos mūsų mintys, jausmai ir veiksmai yra tarpusavyje susiję, pakeisdami vieną, galite pakeisti kitą. Užtenka apsimesti, kad jau gali susitvarkyti su nerimu.

Sekite savo mintis

Pirmiausia pabandykite atsiminti viską, ką darote, kad pasijustumėte labiau pasitikintys savimi arba išvengtumėte netikrumo. Pavyzdžiui, paklausti kažkieno kito nuomonės, dvigubo patikrinimo, kitų informacijos šaltinių paieškos, kai kurių sprendimų atidėliojimas ar net vengimas. Norėdami gauti geriausią efektą, užsirašykite viską.

Susiekite tokius veiksmus su konkrečiomis situacijomis ir įtraukite juos į atmintį ar sąrašą. Nerimą keliantys įvykiai gali būti dovanos pirkimas, atostogų planavimas ar net drabužių iškylai išrinkimas.

Taip suprasite, kokius veiksmus padiktuoja baimė, ir galėsite geriau atsekti nerimo situacijas.

Praktika

Jei jau supratote, kuriose situacijose jums sunku susidoroti su netikrumu, pabandykite pasirinkti paprastas ir elgtis taip, lyg būtumėte ramūs. Pavyzdžiui, stenkitės neperskaityti el. laiškų prieš juos išsiųsdami arba prieš eidami žiūrėti filmo neieškokite atsiliepimų.

Reguliariai mankštinkitės ir laikui bėgant pajusite patogesnis šiose situacijose. Kai taip atsitiks, pereikite prie sudėtingesnių situacijų darbo. Trumpai tariant, elkitės taip, lyg būtumėte sporto salėje, kai norite užsiauginti raumenis, o netikrumas tampa įprasta gyvenimo dalimi.

Išanalizuokite savo jausmus

Jei jums sunku išgyventi kokią nors situaciją, kurios negali būti kontrolėGalite pabandyti užduoti sau klausimus. Pavyzdžiui:

• Ką aš jaučiu dabar?
• Kaip šis nerimas veikia mano būklę, santykius su žmonėmis, gebėjimą dirbti ir užsiimti pomėgiais?
• Ką man reikia daryti?

Analizės pagalba bus lengviau susidoroti su netikrumu. Jei įtampa didėja, padarykite pertrauką.

Įvertinkite objektyvius požymius ir aptarkite galimus variantus

Kad būtų lengviau priimti sprendimą, stenkitės objektyviai įvertinti duomenis, o ne nerimą keliančias mintis, kurias siūlo jūsų protas. Pabandykite savęs paklausti:

• Kas gali nutikti?
• Kas jau nutiko panašiose situacijose?
• Koks yra blogiausias galimas rezultatas? Kokia tikimybė, kad taip nutiks?
• Ar yra būdas susidoroti su galimomis neigiamomis pasekmėmis?
• Jei to nepadarysiu, ką galiu prarasti?

Sutikite, kad viskas gali suklysti

Ne visų situacijų galima pabėgti, vis tiek turime gyventi netikrume ir priimti sprendimus. Per didelis nerimas tik pakenks. Atminkite, kad net jei kada nors suklysite, greičiausiai jūs ar gali susitvarkyti, kaip visada pavyko.

Svarbiose situacijose, pavyzdžiui, perkant automobilį, galite pabandyti surinkti kuo daugiau informacijos. Bet jei kalbame apie marškinių pirkimą, tai net jei vėliau gailėsitės impulsyvaus sprendimo, nėra ko jaudintis.