Somnologas Michailas Poluektovas: iš kur kyla svajonės ir kodėl mes jas greitai pamirštame

Daugelis žmonių mano, kad miegas yra tiesioginis atspindys to, kas mus užima ir jaudina realybėje. Somnologas Michailas Poluektovas mano, kad tiesa yra šiek tiek sudėtingesnė. Interviu su Borisu Vedenskiu jis pasakojo apie fiziologų ir psichoanalitikų teorijas. Skaitytojams paruošėme santrauką.

Kodėl svajojame

Yra dvi teorijos, kurios nesikerta viena su kita. Kuris geresnis, pasakyti neįmanoma.

Kadangi smegenys šiuo metu apdoroja per dieną gautą informaciją

Fiziologai mano, kad sapnai yra atsitiktinis triukšmas, kurį sukelia elektrocheminiai impulsai mūsų smegenyse.
Impulsai gali būti vidiniai arba išoriniai. Pirmieji atsiranda, kai smegenys analizuoja naują informaciją, kurią atnešė praėjusi diena.

Išorės pavyzdys būtų eksperimentas Kanados neurochirurgas Wilderis Penfieldas. Jis ir jo komanda reguliariai operuodavo epilepsija sergančius pacientus. Operacijų metu chirurgai tam tikras žmogaus smegenų dalis stimuliuodavo elektra. Per tą laiką pacientas sapnavo ryškius sapnus. Elektriniai impulsai sukėlė sudėtingus vizualinius vaizdus, ​​​​nepriklausančius nuo to, kas per dieną užėmė žmogaus mintis.

Todėl fiziologai mano, kad prasmės ieškoti siužetuose, kuriuos matome sapne, nebūtina.

Nes sapne atsiranda vaizdų, kuriuos norime pamiršti per dieną

Šią teoriją sukūrė Sigmundas Freudas ir aprašė savo knygoje „Sapnų aiškinimas“. Šiandien psichoanalitikai tai aktyviai taiko praktikoje.

Pasak Freudo, žmogus nenori prisiminti jokių traumuojančių įvykių ar stiprių patirtys. Nepageidaujamos emocijos slypi pasąmonėje, o šios patirties žmogus niekaip negali suvokti ir pritaikyti. Todėl miegant iškyla įvairūs vaizdiniai, susiję su nemaloniais išgyvenimais.

Bet tai nėra tiesioginiai prisiminimai. Pavyzdžiui, žmogus kažkas įsižeidęs praeityje ir jis negali pamiršti nusikaltimo. Sapne jis matys ne skriaudėją, o vaizdą, gimusį iš nemalonių emocijų. Ir kiekvienas žmogus turės savo asociacijas.

Psichoanalitikų užduotis – iššifruoti tai, kas slypi už vaizdo, padėti į sąmonę įsitraukti nemalonius prisiminimus ir perdirbti į naudingą patirtį.

Kaip pasirodo absurdiški sapnai

Čia viskas paprasta. Dėl neuronų elektrinio aktyvumo vienu metu atsiranda įvairių prisiminimų – ir šviežių, ir seniai užfiksuotų. Dėl to prieš mūsų vidinę akį iškyla įvykiai, kurie niekaip nesusikerta realioje erdvėje ir laike. Tačiau smegenims labai svarbu paaiškinti, kodėl jos visa tai pamatė. O iš chaoso jis kuria siužetą – tokį, kuris iš karto susieja visus iškilusius paveikslus ir su jais susijusias emocijas.

Kuo labiau nesuderinami realybėje vienu metu iškils prisiminimai, tuo absurdiškesnis bus mūsų svajonės siužetas.

Kodėl žmonės sapnuoja košmarus

Paprastai, kai kalbame apie košmarus, turime omenyje bet kokius nemalonius sapnus. Tokie sapnai yra tos dienos įvykių, kurie mums nepatiko, tąsa. Laikui bėgant jie pamirštami ir nepavojingi psichikai.

Tikri košmarai – tai būsenos, kai žmogus pabunda nuo itin nemalonaus pojūčio, kuris su laiku nepraeina. Žmogus nuolat prisimena šį jausmą kartu su miego aplinkybėmis, tai išveda jį iš stabilios psichinės būsenos ir trukdo normaliai gyventi.

Suaugę sveiki žmonės tokių košmarų neturi. Jie atsiranda vaikams, kol jų nervų sistema dar nėra stipri, o psichinė apsauga dar neatsirado, tačiau išnyksta su amžiumi.

Košmarai gali sugrįžti, jei žmogus atsiduria kritinėje, pavojingoje gyvybei ar psichinėje situacijoje. Pavyzdžiui, jie yra PTSD – potrauminio streso sutrikimo – būsenoje. Jei jie atsiranda, reikia kreiptis į psichoterapeutą.

Ar tiesa, kad juodi ir balti sapnai yra laimingo žmogaus ženklas?

Egzistuoja tikėjimas: jei visada matai juodus ir baltus sapnus, esi laimingas žmogus, bet jei tavo svajonės visada spalvotos, tu esi nelaimingas. Arba kenčiate nuo psichikos sutrikimo.

Tiesą sakant, nebūna juodų ir baltų svajonių. Yra spalvingų svajonių ir bespalvių. Na, o koks ryškus bus sapnas, priklauso tik nuo emocijų, kurias patiriame jį žiūrėdami. Kuo stipresnės ir gilesnės mūsų emocijos, tuo daugiau spalvų prisiminsime. Jei sapno siužetas mūsų visiškai neliečia, spalvos bus nuobodžios. Arba mes jų visai neprisimename - tada sapnas mums atrodys juodas ir baltas.

Yra dar viena šviesių ir blankių sapnų priežastis. Kuo daugiau dėmesio skiria spalvos ir atspalviai gyvenime, tuo daugiau spalvų jis pastebi sapne. Jei spalva žmogui gyvenime nėra svarbi, sapnai įsimins kaip juodai balti.

Taip, kartais bespalviai sapnai yra emocinės gerovės ir psichinės sveikatos signalas, o ryškios spalvos sapnuose – emocinio nestabilumo požymis. Bet ne visada.

Ar visi svajoja

Visi turi svajonių, nes kol miegame, visų smegenyse vyksta tie patys procesai. Smegenys apdoroja naują informaciją ir analizuoja, kaip jos sąveikauja su tuo, ką jau žinojo, kuriuos nervinius ryšius stiprinti, o kuriuos susilpninti. Svajonės yra šalutinis produktas.

Tačiau daugelis iš karto apie juos pamiršta. Todėl jiems atrodo, kad jie nesvajoja.

Kodėl pamirštame, ką svajojome

Šią savybę žino visi, kurie mato sapnus.

Nes emocijos ištrinamos

Kol mes miegame, mūsų smegenys pereina kelis identiškus duomenų apdorojimo ciklus, susidedančius iš ne REM ir REM miego fazių. Greitojoje fazėje gimsta svajonės, o kartu ir lydinčios emocijos.

Jei žmogus yra pažadinamas greitojo laikotarpio metu, emocijos bus ryškios ir jis prisimins savo sapną. Jei ciklas pasibaigs, emocijos taip pat praeis ir žmogus greitai pamirš, apie ką svajojo.

Nes sapnai ir jų turinys mūsų gali nesidomėti

Dažnai atsitinka taip, kad svajonės žmogui yra nesvarbi ir neįdomi gyvenimo dalis. Jis daug daugiau dėmesio skiria realybei. Smegenys yra išdėstytos racionaliai, todėl greitai pašalina iš prieigos tą informaciją, kuri pasirodo esanti nepriimta.

Ar sapnus galima kontroliuoti?

Taip. Dažniausiai sapne net absurdiškus įvykius laikome savaime suprantamais dalykais. Nesistebime, jei sapne sutinkame žmogų, kurio seniai nematėme. Arba ramiai skristi virš miesto. Taip atsitinka, nes miego metu išjungiama svarbi funkcija. smegenys. Jis nustoja lyginti tai, kas vyksta, su pažįstamos tikrovės įvaizdžiu ir neprieštaraudamas priima visus sapno įvykius.

Bet galima pasiekti tokią būseną, kai iš dalies išsaugomas kritinis įvertinimas, ir mes suprantame, kad matome sapną ir galime joje elgtis taip, kaip patys norime. Norėdami įprastą sapną paversti aiškiu sapnu, turite suprasti, kad sapnuojate.

Sapnų valdymo technologija buvo sukurta Stanfordo universitete dar aštuntajame dešimtmetyje. Tam buvo sukurti akiniai su LED lempomis. Kiekvienas eksperimento dalyvis daug kartų matė šias mirksinčias šviesas realybėje ir prisiminė: tai signalas iš išorinio pasaulio.

Tada sapne, kai pradėjo mirksėti lempos, žmogus galėjo suprasti, kad realybė nėra sapnas, ji yra lauke. Laikui bėgant jis įgijo gebėjimą valdyti sapnus – kaip ir Christopherio Nolano filme „Pradžia“.

Tačiau niekas netrukdo naudoti aiškių sapnų atsipalaiduoti ir aplankykite savo sukurtus pasaulius. Bent jau sapne.

Kaip valdyti svajones

Prieš miegą reikia nusiteikti, kad netikėtum viskuo, ką rodo smegenys, o sapne ieškoti kokio nors daikto ar žmogaus. Paklauskite: kodėl čia kas nors ar kažko nėra? Tokia technika pasiteisins ne iš karto, bet jei stengsitės ją kartoti kiekvieną kartą miegodami, tai laikui bėgant galėsite pritraukti į savo svajones, ką ir ko norite.