Ispanijos mokslininkai atskleidė nemirtingų medūzų, kurios pakeičia senėjimą, paslaptį
įvairenybės / / August 31, 2022
Viskas priklauso nuo konkretaus geno. Jei pavyks suprasti jo sąveikos mechanizmą, tai padės pailginti žmonių gyvenimą.
Dar 1988 metais mokslininkai sužinojo apie mažyčių nemirtingų medūzų Turritopsis dohrnii egzistavimą (nors anksčiau jos buvo klaidingai klasifikuojamos kaip Turritopsis nutricula). Šios rūšies atstovai yra labai maži (apie 5 mm skersmens) ir laikomi vieninteliais gyvūnais Žemėje, galinčiais gyventi amžinai. Ir ispanų biologai iš Oviedo universiteto nusprendė išsiaiškintiLyginamoji mirtingųjų ir nemirtingųjų cnidorių genomika atskleidžia naujus atjaunėjimo raktus / PNASKaip tai daro medūzos?
Svarbu pažymėti, kad nepaisant savo pavadinimo T. dorhnii vis dar nėra nemirtingi tradicine prasme. Kalbame apie biologinį nemirtingumą: tai yra, su amžiumi jų mirties rizika nedidėja, nes jie bet kuriame vystymosi etape gali virsti polipu ir išgyventi visus vystymosi ciklus iš naujo. Šiuo atveju genetiškai naujas individas bus visiškas ankstesnio klonas.
Mechanizmas įsijungia dėl traumos, alkio ar nepalankių sąlygų. Atrodo, kad suaugęs žmogus dėl maisto trūkumo galėtų vėl virsti embrionu ir vėl išgyventi gimimo, brendimo ir brendimo stadijas – ir taip, jei reikia, ciklas po ciklo. Tačiau dėl išorinių priežasčių šios medūzos gali žūti bet kurią akimirką, kaip ir kiti organizmai.
Norėdami išsiaiškinti šios supergalios priežastį, mokslininkai palygino T. dorhnii ir kitos medūzos. Analizė parodė, kad daugiau nei tūkstantis genų gali padėti medūzoms pakeisti senėjimą: jie kažkaip susiję su senėjimu ir DNR atkūrimu.
Tačiau tik vienas iš jų pateikia du aspektus, kurie nebuvo pastebėti kitose medūzose. Jis išjungia DNR pavertimą RNR arba baltymu, taip pat įjungia pluripotenciją (kamieninės ląstelės gebėjimą pakeisti bet kurią kitą, kurios reikia organizmui).
Nors šio geno nėra kitose medūzose, jis neapsiriboja vienu. Su didele nemirtingumo tikimybe T. dorhnii reaguoja į kelis genus, veikiančius kartu.
Mokslininkai mano, kad jei jie galės geriau suprasti šiuos mechanizmus ir genų sąveiką, ateityje tokie pokyčiai gali būti panaudoti pratęsiant žmonių gyvenimą. Tai nepadės mums gyventi amžinai, bet gali sulėtinti žmogaus kūno senėjimą.
Taip pat skaitykite🧐
- Mokslininkai susivienija, kad padėtų šunims gyventi ilgiau
- 9 gyvūnai su svetimomis supergaliomis
- 9 neįtikėtini gyvūnai, turintys supergalių