Egipte rado prarastą Saulės šventyklą – tiesiai po Egipto karaliaus šventove
įvairenybės / / August 03, 2022
Tai gali būti vienas iš keturių pastatų, žinomų tik iš istorinių tekstų.
Lenkijos ir Italijos mokslininkų grupė kasinėjo senovės Egipto nekropolį Abusir į pietus nuo Kairo, kai atrado nežinomos struktūros griuvėsiai. Pirminiais duomenimis, pastatai buvo pastatyti 2465–2323 m. pr. Kr., Penktosios dinastijos laikais. Griuvėsiai buvo po faraono Nyuserre šventykla.
Pasak išlikusių šaltinių, per šį laikotarpį buvo pastatytos šešios Saulės šventyklos, iš kurių dvi mokslininkams pavyko rasti. Šiuos pastatus sudarė trys komponentai: nedidelis įėjimo ansamblis ir galerija su pakilimu į pagrindinę šventyklos dalį, esančią daug aukščiau. Tokia architektūra labai būdinga Penktosios dinastijos epochos pastatams.
Pasak archeologų, Saulės šventykla pastatyta iš neapdoroto akmens, o įėjimo grupė – iš kalkakmenio. Interjerai buvo dekoruoti didžiuliais kvarco blokeliais, o grindys – iš molio.
Be to, pastate mokslininkai aptiko molinių puodų, alaus ąsočių, vardinių antspaudų ir raštuotų dubenėlių, kuriuos kunigai naudojo apeigose.
Pirmąją Saulės šventyklą archeologai atrado XIX amžiuje. Senovės egiptiečiams ši vieta buvo šventovė, kurioje jie garbino Ra – senovės Saulės, tvarkos dievą, faraonų globėją ir dangaus valdovą.
Tokios šventyklos suteikia neįkainojamą įžvalgą apie Penktosios dinastijos Egipto kultūrą, kurios didžioji dalis istorikams vis dar nežinoma. Archeologai ir toliau dirba šioje neįtikėtinoje vietoje, siekdami patvirtinti, kad tai iš tikrųjų yra Saulės šventykla, ir atrasti daugiau artefaktų iš šio senovės istorijos laikotarpio.
Taip pat skaitykite🧐
- Chemikai papasakojo, kas smirdėjo Egipto kapuose
- Senovės Egipto sostinėje archeologai aptiko du milžiniškus sfinksus
- Papirusas iš „Mirusiųjų knygos“ ir 250 senovinių sarkofagų, rastų Egipte