Kaip nustoti jaudintis kalbant internete

Daugeliui atrodo, kad žaisti internete yra dar sunkiau nei neprisijungus. Juk sėdi prieš monitorių ir nematai publikos veidų, jų reakcijų. Tačiau pakeisti savo jausmus ir tapti internetinių seminarų karaliumi yra realu. Taip teigia psichologijos mokslų kandidatė Svetlana Kolosova, užsiimanti moksliniu internetinio bendravimo metodų supratimu ir plėtra.

Jos knygą „Ether Star: Upgrading Online Communication Skills“ išleido Alpina PRO. „Lifehacker“ išleidžia trečiąjį skyrių.

---

Stresas transliacijos metu ir prieš jį yra normalus. Bet koks užsiėmimas, kurio rezultatas mums svarbus, sukelia emocijų audrą: susijaudinimą, nekantrumą, baimę, susižavėjimą, džiaugsmą. O jausmų perteklius sukuria vidinę įtampą. Taip, tai tiesa: stresą galite gauti ir dėl labai ryškių teigiamų emocijų. Iš čia ir džiaugsmo ašaros, ir noras visus apkabinti – taip numalšiname kilusią įtampą.

Laiko faktorius

Bendraujant internetu nėra galimybės apkabinti auditoriją, todėl pranešėjas visą savo energiją atiduoda kalbai. Ir čia prasideda problemos. Tikėkite ar ne, bet faktas lieka faktu: laikas eteryje, ypač pirmame dešimtyje, yra visiškai kitoks! Tai žymiai sulėtėja. Čia nėra fantazijos.

Štai jums įdomus pavyzdys. Amerikos mokslininkai tyrinėja skirtingų emocinių būsenų žmonių laiko suvokimą atlikoTyrėjai iš Baylor universiteto medicinos koledžo, Teksasas. Eksperimento vadovas – neurobiologijos, psichiatrijos ir elgesio mokslų docentas Davidas Eaglemanas. toks eksperimentas: privedė tiriamuosius prie stataus skardžio, atsuko į jį nugarą ir įstūmė į bedugnę – labai draugiška, ar ne?

Prieš skrajučių veidus buvo sumontuotas monitorius – tik baltas švytėjimas. Bet kai tiriamieji nusileido (ant iš anksto ištempto tinklelio), jie pasakė, kad ekrane matė skaičius. Tai paaiškinama tuo, kad vaizdai monitoriuje keitėsi tokiu dažnumu, kad normalioje, ramioje būsenoje žmogaus akis nespėjo užfiksuoti nė vieno paveikslėlio. Ir į streso - Prašau. Smegenys pradeda dirbti sustiprintu režimu, pablogėja visi pojūčiai. Mes tai suvokiame kaip laiko iškraipymą.

Internetiniuose pristatymuose vyksta tas pats – nežinai, kada ir kaip „nutūpti“ transliacijos pabaigoje. Streso faktorius akivaizdus – laikas, sulėtink!

Todėl pradedantiesiems kalbėtojams dažnai kyla jausmas, kad jie apie kažką kalba labai ilgai ir nuobodžiai. Jiems atrodo, kad praėjo amžinybė, klausytojai spėjo nuo jų pavargti ir ruošiasi palikti eterį. Šis efektas papildo tai, kad jie nemato auditorijos reakcijos ir daro išvadas remdamiesi tik savo jausmais. Dėl to kalbėtojas pasimeta, pradeda plepėti arba kalba suglamžyta, fragmentiška fraze. Gali sekti ir priešinga reakcija – kalbėtojas tiesiog užsičiaups.

Iškreiptą laiko suvokimą koreguoja savidisciplina ir praktika. Po kelių epizodų priprasite prie naujų pojūčių. Be to, galėsite tinkamai naudotis šiuo ištekliu. Jūsų smegenys veikia greičiau, o esant normaliai būsenai tam tikrą laiką galite tik pasidalinkite informacija, dabar turėsite laiko ir peržiūrėti, o svarbiausia suprasti, kas parašyta komentarus. Tuo tarpu tikėk manimi: kalbėdamas savo kalbą girdi pusantro karto lėčiau, nei skamba iš tikrųjų.

Fiziologinis lygis

Tačiau vienas dalykas yra kontroliuoti kalbos greitį. Ir visai kas kita – įveikti jaudulį, kai sakote šią kalbą. Pažvelkime į veiksnius, kurie fiziologijos požiūriu gali padidinti stresą, taigi ir sukelti nerimą, ir jų atsikratyti.

Pradėkime nuo maisto, nes diskomfortas skrandyje – viena dažniausių nerimo apraiškų. Prieš transliaciją neturėtumėte valgyti, ir štai kodėl. Pirma, prieš kamerą turite išlaikyti geros formos nugaros ir pilvo raumenis, kad jūsų laikysena būtų taisyklinga, o tokia raumenų įtampa gali sukelti skrandžio spazmus. Ir antra, visa pristatymui reikalinga energija bus skirta maisto virškinimui, kuris, be to, vyks ekstremaliomis sąlygomis.

Noriu duoti vieną naudingą patarimą: ruošdamiesi transliacijai, paslėpkite nuo akių viską, ką galite valgyti. Prisijungęs prie kalbos, susikoncentruoji į auditoriją, visos tavo mintys jau yra ten – internetinėje platformoje. Todėl galite nevaldomai pradėti užimti rankas: pertvarkyti daiktus, griebti maistą. Jūs pats nepastebėsite, kaip į jūsų skrandį teleportuojasi dvi didelės vynuogių kekės, po kurių - sumuštiniai, o po to - sauja riešutų.

Jūs taip pat neturite būti alkani. Transliacijos metu išleidžiate daug kūno resursų, prilygstančių ne jėgos sporto treniruotėms. Todėl alkio jausmas transliacijos metu gali sukelti galvos svaigimą, o nuo juokingo dalyko kils įkyrių minčių apie maistą. Dėl to jūsų kalboje esantys pavyzdžiai ir palyginimai gali įgauti gastronominį skonį.

Renkantis užkandį, susilaikykite nuo užkandžių ir bet kokio sūraus maisto su patobulintu skoniu. Nuo jų atsiranda burnos džiūvimas, liežuvis „susiriša“, kalba tampa mažiau įskaitoma.

Būkite labai atsargūs su stipria arbata ir kavos. Jie taip pat išsausina burną. Be to, kofeino perteklius sukelia rankų drebulį ir padidina kūno susijaudinimą – pristatymo metu bus sunku išlaikyti motorinę ramybę. Kaip žinome, kamera linkusi viską perdėti, todėl žiūrovui bet koks nenatūralus jūsų judesys ir gestai bus daug labiau pastebimi nei gyvai bendraujant. Atsisakykite gazuotų gėrimų, antraip visą laiką eteryje teks kovoti su burbulais, artėjančiais prie nosies. Negerkite šalto – pažeidžiami raiščiai.

Kalbant apie alkoholį, prieš spektaklį galite išgerti šiek tiek konjako. Bet gana nedaug, nes šio renginio tikslas – ne liežuvio atrišimas, o kraujagyslių išplėtimas, streso metu atsirandančio kūno sustingimo palengvinimas. Tačiau šis metodas tinka ne visiems. Yra žmonių, kurie tiesiogine to žodžio prasme ant veido užsirašė, kad kažką gurkštelėjo: skruostai ima intensyviai rausti. Žiūrovai gali tai interpretuoti savaip, pavyzdžiui, kad tau gėda dėl to, apie ką šneki.

Kitas aspektas, į kurį reikia atsižvelgti ruošiantis transliacijai, yra natūralūs poreikiai. Nepradėkite darbo jų nepatenkinę. Kitaip padarysi skausmingai laukia jo kalbos pabaiga. Tuo pačiu metu jo kokybė, kaip jūs suprantate, bus tinkama.

Ne mažiau svarbūs veiksniai yra temperatūra patalpoje, kuri turi būti patogi, o apranga turi būti patogi. Plačiau apie tai, kaip rengtis orui, kalbėsime skyriuje „Apranga, papuošalai ir kosmetika bendravimui internetu“, bet kol kas grįžkime prie kalbos kontrolinio sąrašo.

Balsas yra mūsų pagrindinė priemonė atliekant pasirodymus internete. Viena vertus, intonacija, kalbos greitis ir aiškumas priklauso nuo žmogaus vidinės būsenos, kita vertus, nuo apšilimo.

Pradedantiesiems nerimą kelia pats balso skambesys – retai kam patinka pirmą kartą jį įrašius. Svarbu suprasti, kad čia esmė ne ta, kad jis „kažkas kitoks“, o tai, kad save visą gyvenimą girdime kitaip nei aplinkiniai. Pirma, garso banga visada nukreipta nuo mūsų, antra, mes paimame garsą, kai jis dar tik formuojasi gerklų, todėl esame labiau įpratę savo balsą girdėti taip, lyg jis sklinda iš kažkur po vandeniu – duslus ir žemesnis diapazonas.

Jei šie argumentai neišsklaido jūsų abejonių dėl balso tembras, galite pabandyti imituoti garsą, o tuo pačiu paruošti raiščius ilgam darbui. Jei esate labai susijaudinęs ir jūsų balsas patenka į viršutinius registrus, pabandykite išgerti silpnos kavos ar silpnai saldintos arbatos. Šiuose gėrimuose yra tanino – medžiagos, dėl kurios raiščiai tampa mažiau elastingi. Dėl šios priežasties arbatos ar kavos vartojimas turi būti saikingas: taninas išsausina raiščius, todėl balsas yra atšiaurus ir patrauklus. Atpalaiduoti ir sušildyti raiščius galite atlikdami kai kuriuos pratimus (pvz., žiovulys atviru garsu, iš gerklų), taip pat su 30–50 g konjako, bet aš jau kalbėjau apie jo vartojimo riziką. aukštesnė.

Prieš transliaciją nerekomenduojama užkandžiauti jogurto pavidalu: pieno produktai provokuoja gleivių susidarymą gerklose, o tai neleidžia laisvai skambėti balsui.

Kad transliacijos metu nuo ilgos ir intensyvios kalbos nepradėtų raizgyti liežuvis, o žandikaulio staiga nesutrauktų mėšlungis, prieš transliaciją išsivalykite dantis. Tai skatina kraujo tekėjimą į burną. Tačiau „šnekumą“ galima pakoreguoti netikėtai: patrinkite delnus vieną į kitą, išrūšiuokite masažo kamuoliukus ar rožinį. Smegenų žievės sritis, kuri apdoroja signalus iš rankų receptorių, yra šalia srities, atsakingos už kalbą. Stimuliuodami vieną sritį sukuriame impulsų bangą, kuri plinta į gretimas smegenų sritis.

Nuo fiziologijos iki psichologijos ir atgal

Transliacijos metu jaudulį suvaldyti lengviau nei prieš ją. Kai procesas pradedamas ir kameros šviesa maloniai dega, kai jau ištarti pirmieji žodžiai ir ekrane Rodomi peržiūrų skaičiai – kelio atgal nėra, mūsų smegenys atkurtos iš laukimo režimo į maksimalus spektaklis. Verta tiesiog pradėti. Norint mėgautis nuo pat pirmųjų transliacijos sekundžių, reikia įsijausti į ją ne tik savo kūną, bet ir protą.

Nerepetuokite prieš pat transliaciją – dabar jus mažiausiai domina tema: jei ką nors praleisite, publika apie tai nesužinos. Be to, jie patys gali padėti nukreipdami jūsų kalbą komentarų pagalba jiems reikalinga kryptimi. Dar kartą priminsiu: sutelkite dėmesį ne į išsakomą tekstą, o į žmones, kuriems jūsų nuotaika pirmosiomis transliacijos akimirkomis yra daug svarbesnė nei turinio pusė kalbos. Žiūrovai į temą pasiners ne tik per jūsų žodžius, bet ir per emocijas. Todėl pirmasis baseinas eteryje yra džiaugsmo emocija iš susitikimo, o ne sveikinimo žodis: variklis - šypsena - „Labas!“, kaip įprasta manyti.

Yra daug būdų, kaip sukurti gerą nuotaiką prieš fotografuojant. Vieniems veiksmingiausia prisiminti artimuosius, kažkam ryškias teigiamas emocijas sukelia prisiminimai apie jūrą, keliones.

Klausiantiems žmonėms muzika yra puikus savęs derinimo būdas – mėgstama, dinamiška. Jūs netgi galite šokti pagal jį. Judėjimas yra dar vienas būdas sumažinti stresą ir pasikrauti
kūnas energingas, pagreitėja kraujotaka. Kalbėtojams, kurie intensyviai reaguoja į kvapus, bus naudingas jų pačių ar mylimo žmogaus kvepalų kvapas.

Iškvėptas? Ar nusišypsojote? gerai. Pirmasis emocinis savikontrolės etapas baigėsi. Dabar jūs turite išmokti valdyti transliuojamą vaizdą. Ir jūs turėsite tai daryti visos transliacijos metu. Ugdykite įprotį žiūrėti į save tarsi iš šalies. Praktikuokite ne filmavimo metu. Iš pradžių galite nustatyti žadintuvą su skirtumu, pavyzdžiui, dešimties minučių, ir tęsti įprastą veiklą. Tokiu atveju reikės laikytis trijų sąlygų: išlaikyti draugišką veido išraišką, nemažinti emocinio krūvio ir elgtis kaip verslo susitikimas. Suskambo žadintuvas – fiksuojamas kadras. Įvertinkite, kaip sėdite, kur yra rankos, kokioje padėtyje yra kojos, ką sako jūsų veido išraiškos. Jei rezultatai toli gražu neatitinka ekspertų formato, mokymą teks tęsti. Konferencijos metu reguliariai priminkite sau šį žadintuvą ir grįžkite prie nustatyto standarto.

Yra keletas pratimų, kurie padeda sumažinti fotoaparato baimę:

• Autogeninė treniruotė - populiarus streso mažinimo metodas, pagrįstas savihipnoze. Įvaldžiusieji šį metodą geba mintyse sukelti įvairius vaizdinius, leidžiančius kuo labiau atsipalaiduoti stresinėje situacijoje, suvaldyti emocijas.
• Raumenų atsipalaidavimas - metodas, aprašytas amerikiečių mokslininko ir gydytojo Edmundo Jacobsono dar 1938 m. Metodas susideda iš pakaitinio trumpalaikio įtempimo ir vėlesnio atskirų viso kūno raumenų grupių atpalaidavimo. Tai leidžia nustatyti spaustukų vietas, pašalinti raumenų sustingimą.

Force majeure eteryje

Jei tik užtektų valdyti tik save internetinio bendravimo metu! Bet! Be to, palaikote ryšį su savo internetiniu pašnekovu, dirbate su auditorija ir esate atsakingas už tai, kas vyksta aplinkui. Gali atrodyti bauginančiai, kad visus šiuos lygius reikia kontroliuoti. Tačiau kai dalyvauji procese, tai išeina savaime.

Kaip automobilių entuziastas galiu pasakyti, kad vairuodami dirbame ne ką mažiau: palaikome koncentraciją, taisome automobilio būklę, analizuoti kitų vairuotojų elgesį, numatyti pėsčiųjų veiksmus, orientuotis pagal ženklus ir sukurti optimalų maršrutą. Ir tai dar ne viskas: pavyzdžiui, vairuodamas automobilį galiu klausytis muzikos ar bendrauti su pašnekovu. Tas pats principas galioja ir bendraujant internetu. Kad ir kas nutiktų transliacijos metu, nepamirškite apie pagrindinį tikslą – įtikti žiūrovui ir suteikti jam žinių, kurias jis nori pasiimti su savimi.

Dabar vaizdo konferencija, kur fone katė pasiaukojamai kankina minkštą žaislą, nieko nenustebinsi. Tačiau kaip kalbėtoją, ypač per pirmąsias transliacijas, tokie incidentai gali jus nuliūdinti. O svarbiausia – galite ne iš karto suprasti ar nepastebėti, kad vyksta kažkas, kas nenumatyta pagal scenarijų. Todėl iš anksto, prieš transliaciją, pasirūpinkite, kad augintiniai būtų kitoje patalpoje, o namiškiai apie įvykį įspėjami. Jei atsitiks kažkas netikėto, nesijaudinkite. Daugeliu atvejų kai kurie šiurkštumai net išsklaido publiką, sušvelnina atmosferą. Atsiprašykite arba pajuokaukite, kad net katėms patinka šios dienos laidos tema.

Pažymėtina, kad publikos reakcija į force majeure, greičiausiai, neprivers jūsų laukti – atsiras komentarų. Tai nėra blogai – turėsite suaktyvėjimą, baimės refrakciją parašyti pirmą žinutę. Tačiau norint suprasti, ar klausytojų dėmesį atkreipsite tiesiogiai kalbos metu, verta net prieš bet kokią atvirą jos reakciją.

Norint suvaldyti klausytojus, būtina, kaip jau minėjome, aiškiai suprasti kiekvieno interesus ir psichoemocines ypatybes.

Prisimeni damą su apyranke ir nuolankų vyrą? Tegul jų vaizdai lydi jus visos transliacijos metu – jūsų žiūrovai turėtų atgyti prieš jus. Kaip daug lengviau suvaldyti pašnekovą! Teks nemažai fantazuoti, nes tai jau matai. Jus skiria tik monitoriai... Ir jūs abu priklausote nuo ryšio, garso ir vaizdo kokybės. Todėl dalis žodinio ir neverbaliniai signalai gali pasiklysti. Norėdami sutrumpinti šį atstumą, pasinaudokite psichologine gudrybe: įsivaizduokite, kad žengiate per ekraną. Pajuskite, kad žmogus dabar šalia, jis tiesiog už stiklo. Jūs netgi galite mintyse trankyti jį, kad patrauktumėte dėmesį.

Tačiau atsitinka taip, kad vis tiek nepavyksta pasiekti kolegos. Kodėl taip gali nutikti? Ne paslaptis, kad kiekvienas iš mūsų turime mėgstamas temas, kuriomis galime kalbėti valandų valandas. Ir kartais atrodo, kad pats pokalbis mums tampa įdomus. Pagrindinis žodis čia yra „atrodo“. Nes mes nesąmoningai vedame pokalbį į tą sritį, kurioje esame kompetentingiausi.

Gali būti sunkiau išlaikyti klausytojų dėmesį, kai eteryje yra du garsiakalbiai. Kai tik pastebėsite, kad jūsų partneris nukrypo nuo temos tiek, kad auditorija gali teisėtai paklausti: „Ką tai turi bendro? Pats laikas įsikišti. Yra paprastas ir labai mandagus triukas, padedantis sugrąžinti pašnekovą prie pokalbio pagrindų – frazių sijojimas. Pavyzdžiui: „Įdomus pastebėjimas, bet kaip tai susieti su mūsų tema apie...“ arba „Kaip tai paveikia...“. Taip pat galite naudoti kitą metodą. Garsiakalbiams visada rekomenduoju prieš transliaciją skaityti paskutines naujienassusijusi su konferencijos tema. Jei jūs ir jūsų partneris žinote apie dabartinius įvykius, nedvejodami atkreipkite į juos dėmesį.

Bet kaip tai padaryti, jei kolega persijungė į energingą monologo režimą? Oratorijoje yra toks dalykas kaip „pašnekovo įkvėpimas“. Tai ta laiminga akimirka, kai kalbėtojas sustoja kelioms sekundėms, kad išgirstų talpų žodį. Per šią pauzę galite laisvai įterpti savo frazę. Jei neturite laiko sugauti šios akimirkos, turėtumėte tylėti – kategoriškai nerekomenduojama pertraukti partnerio. Atsimink: kas įmanoma tau, tas įmanoma ir jam. Leisdami grubiai įsikišti, rizikuojate paversti konferenciją nepaliaujamu žmonių, šaukiančių vienas ant kito, šurmulio. Stenkitės atkreipti auditorijos dėmesį gestais. Internetinis etiketas leidžia jungti kūno signalus: mojuokite pašnekovui, ištieskite delną į priekį kaip stabdymo ženklą.

Kartu su kuo nors vedant konferenciją, nereikėtų pamiršti ir savikontrolės. Be to, visą laiką, kol monologe bandote rasti langą, turėtumėte klausytis pašnekovo. Nes komunikacijos eteryje tikslas išlieka nepakitęs: svarbiausia ne bet kokia kaina išsikalbėti, o suteikti žiūrovui norimą informaciją. Šiuo atveju bendromis pastangomis.

Sėkmingas bendravimas internete įmanomas tik laikantis tam tikrų taisyklių. Jie surinkti į knygą, kuri padės įtikti tiems, kurių nematote, užmegzti ryšį su publika ir išlaikyti jos dėmesį visos transliacijos metu. Taip pat sužinosite, į ką atkreipti dėmesį kadruojant kadrą, kaip elgtis prieš kamerą ir ką sakyti.

Norėdami nusipirkti knygą