Mokslininkai pasakojo, kiek suvalgome mikroplastiko ir kaip sumažinti jo kiekį

Naujausias Vienos medicinos universiteto tyrimas parodėkad per savaitę į žmogaus virškinamąjį traktą patenka vidutiniškai penki gramai plastiko dalelių. Tai maždaug prilygsta kredito kortelės svoriui.

Iš kur plastikas?

Mikroplastiko šiandien yra visur – nuo ​​atokiausių vandenyno gelmių iki smulkiausių žmogaus plaučių audinių. Į mūsų organizmą jis patenka iš aplinkos, kurioje dešimtmečius kaupėsi plastiko atliekos.

Vien nuo šeštojo dešimtmečio žmonės pagamino daugiau nei 8,3 milijardo tonų plastiko, iš kurio 79 % atsidūrė sąvartynuose. Tokios atliekos skyla į mikro ir nanodaleles, kurios prasiskverbia į dirvožemį ir vandens telkinius. Galiausiai 0,001–5 mm storio mikroplastikas ir 0,001 mm mažesnis nanoplastikas patenka į mūsų maisto grandinę per jūros gėrybes ar net vaisius ir daržoves.

Taip pat šios dalelės patenka į organizmą, kai geriame iš plastikinių butelių: žmonės, kurie kasdien suvartoti 1,5–2 litrus vandens iš tokio indo, sugerti apie 90 000 mikroskopinių plastiko dalelių kasmet.

Paradoksalu, bet geriant vandenį iš čiaupo šis skaičius gali sumažėti iki 40 000, nors tai labai priklauso nuo geografinės padėties, taigi ir nuo vandens kokybės.

Kitas šių dalelių šaltinis yra mikrokaroliukai, kurie sąmoningai naudojami daugelyje sveikatos ir grožio produktų – kosmetikos, asmens priežiūros priemonių ir kt.

Nevyriausybinės organizacijos Plastic Soup Foundation (PSF) atliktas tyrimas parodė, kad beveik 9 iš 10 pirmaujančių kosmetikos prekių ženklų turi mikroplastiko dalelių. Šios dalelės į organizmą patenka panaudojus patį produktą, po nuotekų ir patekusios į aplinką.

Kokios pasekmės?

Vienos medicinos universiteto tyrimų grupė teigė, kad prarytos dalelės, praeinančios per virškinimo traktą, sukelia žarnyno mikrobiomo sudėties pokyčius. O tai savo ruožtu gali sukelti medžiagų apykaitos sutrikimus ir susijusias ligas, įskaitant nutukimą, diabetą ir lėtines kepenų ligas.

Ekspertai pažymi, kad „tokios dalelės gali sukelti vietines uždegimines reakcijas ir imuninį atsaką, o ypač nanoplastikai gali sukelti chemines reakcijas, sukeliančias vėžį“.

Ką daryti?

Mokslininkai pateikė keletą rekomendacijų, kurios gali sumažinti suvartojamo mikroplastiko kiekį. Išskirkime pagrindinius:

• maistą pašildykite porcelianiniuose induose, o ne plastikiniuose induose;
• dažniau vėdinkite kambarį;
• pasiduoti plastikinės pakuotės perkant maistą – net iš arbatos pakelių;
• gerti filtruotą vandenį iš čiaupo vietoj vandens buteliuose;
• Jei įmanoma, rinkitės ne sintetinius, o natūralių medžiagų drabužius.

Pagrindinis veiksnys, mažinantis kenksmingų dalelių suvartojimą, yra banalus vienkartinio plastiko naudojimo apribojimas. Kur tik įmanoma, jos turi būti atsisakyta.