Seriale „Karamora“ su Kozlovskiu gražus Peterburgas ir aktoriai džiaugiasi, o dialogai kelia siaubą.
įvairenybės / / January 20, 2022
Bet vis tiek projektas kažką pagauna, todėl reikėtų duoti šansą.
Internetiniame kino teatre START jau galima pamatyti naują Danilos Kozlovskio kelių dalių projektą „Karamora“. Pastarasis veikė ne tik kaip pagrindinis aktorius, bet ir kaip režisierius bei prodiuseris. Pirmąsias dvi serijas galima žiūrėti nuo sausio 20 d.
Serialas apie vampyrus, jų įtaką Rusijos istorijai ir revoliucionieriaus Karamoros kovą su jais. Taigi, jei prieš žiūrėdami domėjotės, ką šis vardas reiškia, tada viskas paprasta: tai yra pagrindinio veikėjo vardas. Ir taip vadinasi Maksimo Gorkio istorija, kuri, pasakBuvo išleistas pirmosios Danilos Kozlovskio „Karamora“ serijos anonsas / Rossiyskaya Gazeta Kozlovskio, jį įkvėpė centrinio įvaizdžio sukūrimas.
Serialas pasirodė labai dviprasmiškas. Nemažai jo trūkumų turi daug privalumų. Ir tiesiogine prasme kiekvienas komplimentas, kurį norite padaryti, turi tam tikrą minusą.
Dekadentiška sidabro amžiaus atmosfera…
Rusijos imperija, XX amžiaus pradžia. Anarchistas Karamora ir jo mylimoji Alina kitoje išvykoje susiduria su ne tik maištu kovos draugai, nepatenkinti per švelnia savo vadovo politika, bet ir kažkokiu pragaru esamas. Ji turi neįtikėtiną galią, o kovoje su ja visi revoliucionieriai žūva.
Karamora, kuri iš tikrųjų pasirodė esanti dviguba agentė, per stebuklą išgyvena. Dabar jis yra apsėstas minties visiems papasakoti apie mieste apsigyvenusį paslaptingą blogį. Tačiau herojumi niekas netiki, o buvę sąjungininkai jau ieško jo, kad atkeršytų už išdavystę.
Alina taip pat išgyvena. Ji ateina į protą kunigaikščio Runevskio namuose. Pasirodo, jis buvo tas padaras, kuris užpuolė jos bendražygius. Iš jo mergina sužino, kad daugelio kilmingų šeimų atstovai - vampyrai. Ir dabar ji yra viena iš jų.
Keista, bet seriale, kurio pavadinime pateikiama pagrindinio veikėjo slapyvardis, šio herojaus tiesiog nėra labai daug. Ekrano laikas paskirstomas maždaug po lygiai tarp Karamoros ir Alinos istorijos lankų. Tuo pačiu metu visi galvoja apie kitą, kad jis mirė. Ir iš tikrųjų tai puikus sprendimas norint parodyti įdomesnius personažus ir vietas.
Vos per tris epizodus Karamora sugeba pakeisti kelias šalis ir miestus. Kartu su herojais esame perkeliami iš ikirevoliucinio Sankt Peterburgo į Karpatus, o iš Amsterdamo – į Tbilisį ir tai neleidžia nuobodžiauti. Be to, režisierių-dekoratorių darbas čia yra ant viršaus ir nekelia ispaniškos gėdos jausmo, kaip neseniai pasirodžiusioje trilogijoje apie Bendery.
Į Sankt Peterburgo scenas tikrai buvo investuota daugiausiai meilės ir pastangų. Niūri dekadanso estetika, politinė krizė kultūros ir meno iškilimo fone – visa tai perteikiama stebėtinai rūpestingai. Ir tai yra neįprasta gerąja prasme, nes namų projektų fonas retai kada būna taip gerai išdirbtas.
...bet netinkamas nuogumas ir nuobodžios muštynės
Tačiau velnias vis dar slypi detalėse, o smulkūs trūkumai gadina visą įspūdį. Serialas tiesiog trykšta. erotika. Dėl to „Karamora“ vėl nori būti lyginama su „Bender“, kur Ostapo nekaltumo praradimas buvo parodytas visose detalėse.
Tiesą sakant, pikantiškas akimirkas tam tikru mastu pateisina situacija, nes sidabro amžiaus intelektualai nebuvo ypač skaistūs. Tačiau vis tiek matote skirtumą tarp nuogybių, reikalingų personažui atskleisti, ir to, kad viename epizode herojės be jokios priežasties išsimaudė tris ar keturis kartus.
Būdinga tai, kad kūrėjai yra susikaupę ties moterišku kūniškumu. O jei autoriaiRaganius„Palepinkite publiką apnuogindami Anyą Chalotra taip pat dažnai, kaip ir Henry Cavillą, tuomet buitiniame projekte gerbėjų paslauga skirta tik damų žavesio žinovėms.
Seriale daug kovų scenų, tačiau apie jas galima pasakyti tik tiek, kad jos nuobodžios. Veikėjai tiesiog nelabai techniškai pataiko vienas į kitą, ir to nepakanka, kad išlaikytų žiūrovo dėmesį. Veikėjai išsisklaido į kruvinus gabalus, jų galvos perdurtos, o kūnai perplėšti pusiau. Tačiau be geros inscenizacijos žiūrėti taip pat įdomu, kaip ir pieštuką pagaląsti.
Žavingi vampyrai ir charizmatiški šalutiniai personažai…
Daug gražiau nei gerbėjų aptarnavimas ir vidutiniškos kovos, pažvelkite į Philipą Jankowskį princo Runevskio vaidmenyje. Menininkas pavagia kiekvieną sceną savo katinišku grakštumu ir aristokratiškomis manieromis. Ir net ne itin juokingi pokštai jo burnoje skamba juokingai. Kažkodėl Jankowski nesunkiai įsivaizduojamas vampyrų iš „Tikrųjų šmėklų“ kompanijoje, kur jis puikiai tiktų.
Gaila tik, kad daugumoje scenų Filipas vaidina su debiutante Daria Balabanova, kuri atrodo kiek įmanoma išblukusi. Be to, klausimų kelia herojės motyvai. Taigi ji pereina nuo visiško savo naujos esmės išsižadėjimo iki vampyro vaidmens prisiėmimo vos keliose scenose. Nors gal tik karšta vonia jai padėjo.
Tačiau antraeiliai veikėjai yra daug malonesni. Tai britų žurnalistas Artūras (kurį, beje, vaidina amerikietis), ir gruzinų banditas Koba, ir Nino Ninidzės atliekama pragariškai graži Patsia. Ir net jei šie personažai pasirodo trumpam ir, tiesą sakant, tik sudaro foną, būtent jie tempia istoriją.
Tačiau apie Karamorą, kurio istorijoje glūdi pagrindinė drama, nieko blogo ar gero pasakyti negalima. Šis herojus yra baltas popieriaus lapas, tipiškas Danilos Kozlovskio personažas. Ir kyla jausmas, kad būtų daug įdomiau, jei jis vaidintų piktadarys, o ne tik dar vienas didelis vaikinas, turintis aiškų moralinį kodeksą ir padidintą teisingumo jausmą.
...bet vidutiniški dialogai ir keistos epizodai
Su visais aplinkos nuopelnais, inscenizacija ir atskirais vaizdais replikos parašytos siaubingai. Veikėjai kalbasi vienas su kitu taip, kaip niekas niekada nedarytų realiame gyvenime, ir daugelis dalykų yra pasakomi tiesiogiai. Pavyzdys – akimirka pačioje serialo pradžioje, kai herojus pabunda pažįstamo socialinio žmogaus namuose, kur ką tik susirinko svečiai.
Vizualiai tai labai gera scena. Dekadentiška XX amžiaus pradžios poetiškų gyvenamųjų kambarių atmosfera autoriams tikrai pavyko – tie, kurie perskaitys Nadeždos Teffi atsiminimus apie to meto autorius, iš karto supras, apie ką kalbama. Tarp bohemiečių tuomet buvo populiarios mistiškos ir okultinės nuotaikos, ir visa tai puikiai dera su vampyrizmo tema.
Tačiau visa magija žlunga, kai nepažįstamasis, ką tik perskaitęs Majakovskio „Naktis“, pasirodo esąs... Majakovskis! Kaip pasisekė, kad poetas nusprendė apsilankyti šiuo metu. O kaip būtų geriau, jei kūrėjai paliktų žiūrovui galimybę atspėti, kieno eilėraščiai dabar skamba, ir patirti malonų pripažinimo jausmą.
Tačiau vietoj to scenaristas tarsi įkyrus suflieris pasiūlo tai, ką norėtų suprasti be kažkieno pagalbos. Beje, vėliau istorijoje atsiras ir kitų istorinių epizodų. Tarp jų – ir ilgai kenčiantys Rasputinas.
„Karamora“ yra keistas serialas, kuriame talentinga vaidyba keistai sujungiama su baisiais dialogais, o užburianti dekadanso aplinka – su neapykantos kupinu erotiškumu ir tam tikru pykčiu. Sunku vienareikšmiškai pasakyti, ar žiūrėti Danilos Kozlovskio kūrybą, ar ne. Jis tiek traukia, kiek atstumia. Tačiau vis tiek šiame projekte kažkas tikrai yra.
Taip pat skaitykite🧛♀️🧛♂️
- 13 geriausių vilkolakių filmų nuo siaubo klasikos iki šmaikščių parodijų
- 4 mitiniai personažai, turintys tikrus prototipus
- 13 rusiškų siaubo filmų, kurie tikrai baisūs
- Nauji „Tikrieji vaiduokliai“ su Stojanovu. Serialas „Vidurinės juostos vampyrai“ pasirodė mielas ir labai juokingas
- Juokingi zombiai, chuliganai vaiduokliai ir nerangūs maniakai: 22 puikios komedijos siaubas