Pedagogika: didaktikos pagrindai - nemokamas kursas iš 4brain, mokymas 30 dienų, data 2023 11 29.
įvairenybės / / November 30, 2023
Kiekvienas žmogus nuo pat gimimo patenka į jį supančių žmonių įtaką: iš pradžių tai yra jo tėvai ir kiti giminaičiai, vėliau darželių auklėtojai, mokyklų mokytojai ir kitų ugdymo įstaigų mokytojai.
Iš pradžių, dar neturėdamas savimonės ir supančios tikrovės supratimo, žmogus yra „tuščias lapas“, ant kurio galima rašyti bet ką. Tačiau būtent nuo to, kas parašyta šiame lape, priklauso visas žmogaus gyvenimas ateityje: jo sėkmės ir nesėkmės, gyvenimo veikla ar pasyvumas, žinių troškimas ir troškimas arba nenoras išvis išmokti ko nors naujo, tobulėjimas ir tobulėjimas arba trypimas vieta. Tai reiškia, kad kiekvienas, kuris kažkaip dalyvauja kito gyvenime jo formavimosi metu, turi turėti žinių auklėjimo, mokymo ir tobulėjimo srityje. O jei praleisime švietimo temą kaip tokią, tai šios funkcijos paprastai priskiriamos mokytojams ir pedagogams. Mokslas, vadinamas „pedagogika“, tiksliai moko, kaip mokyti kitus žmones.
Pedagoginės žinios buvo labai svarbios nuo pat žmogaus raidos pradžios. Galų gale, norėdami rasti požiūrį į studentus, gebėti perteikti jiems mokymosi ir išsilavinimo esmę, taip pat kompetentingai ir efektyviai norint išmokyti bet kokios disciplinos ir diegti tam tikrus įgūdžius bei gebėjimus, reikia mokėti mokyti, o šį procesą galima tiesiai šviesiai vadinti tikru str. Be to, jis išsiskiria daugybe specifinių savybių ir niuansų.
Atsižvelgdami į šio klausimo svarbą tiek tiems, kurie moko, tiek tiems, kurie yra apmokyti, mes supratome, kad tiesiog turime skirti vienas iš mūsų intelektualinio pedagogikos klubo kursų, kurio įvadą, tiesą sakant, turite galimybę perskaityti šioje momentas.
Kurse „Pedagogika: didaktikos pagrindai“ kalbėsime apie tai, kas yra pedagogika ir didaktika, apžvelgsime pedagogikos ir didaktikos pagrindus, bendruosius šių disciplinų principus, modelius, tikslus ir uždavinius. Atsižvelgdami į tai, kad Johno Amoso Comeniuso pedagogikos teorija buvo neįkainojama pedagogikos mokslo raidai, ją nagrinėsime jo veikalo „Didžioji didaktika“ rėmuose. Be to, kurse taip pat bus nagrinėjama pedagogikos ir psichologijos mokslo santykio tema: svarbu studentų psichologijos komponentai, psichologiniai mokymosi pagrindai, taip pat psichologiniai principai efektyvus mokymasis. Natūralu, kad negalėjome nekalbėti apie tradicinius ir šiuolaikinius mokymo metodus – apie juos ir dar daugiau sužinosite iš pateikto pamokų kurso. O kurso pabaigoje jums bus pasiūlyta papildoma medžiaga mokytis – geriausių pedagogikos ir didaktikos knygų ir vadovėlių sąrašas.
Kas yra pedagogika?
Iš senovės graikų kalbos terminas „pedagogika“ yra išverstas kaip ugdymo menas. Šiuo metu pedagogika suprantama kaip žmogaus auklėjimo ir lavinimo mokslas.
Jei pateiksime tikslesnę formuluotę, galime pasakyti, kad:
Pedagogika – yra socialinis mokslas, tiriantis organizuotą, sistemingą ir kryptingą žmogaus asmenybės formavimo veiklą; mokslas, tiriantis auklėjimo, mokymo ir ugdymo turinį, formas ir metodus bei mokytojo atliekamo patirties perdavimo mokiniui procesą.
Pedagogikos, kaip mokslo, formavimasis eina kartu su žmonijos raida, nes Pati pedagoginė mintis kilo iš senovės pasaulio filosofijos ir teologijos. Tačiau pedagogiką nuo filosofinių žinių sistemos izoliavo tik XVII amžiaus pradžioje anglų filosofas Francis Bacon. Vėliau ją įtvirtino čekų mokytojo Jano Komenskio darbai. Šiuo metu pedagogika yra daugiadisciplinis mokslas, kuris veikia ir vystosi sąveikaudamas su kitais mokslais.
Kaip ir bet kuri mokslo sritis, pedagogika turi savo dalyką, objektą, metodiką ir tikslus:
Pedagogikos dalyką sudaro holistinis pedagoginis kryptingas žmogaus asmenybės tobulėjimo ir formavimo procesas, sąlygotas jo auklėjimo, mokymo ir išsilavinimo.
Pedagoginė metodika – tai žinių apie pedagoginės teorijos struktūrą ir pagrindus, žinių paieškos metodus ir pedagoginio požiūrio principus sistema, kuri atspindi pedagoginę tikrovę, taip pat veiklų sistemą žinioms gauti ir tyrimo metodams, logikai, programoms ir kokybei pagrįsti. veikla.
Pedagogikos, kaip mokslo krypties, tikslai yra tokie:
- Asmens ugdymas kaip stabilių jo elgesio įpročių formavimo procesas, pavyzdžiui, sunkus darbas, padorumas, sąžiningumas ir kt. Ugdymo tikslas yra ne tik žinojimas, kas yra, pavyzdžiui, sąžiningumas, bet būtent įprotis visada būti nuoširdus. Pateiktą užduotį galima pavadinti svarbiausia
- Prigimtinių gebėjimų komplekso ir jų dydžio, taip pat tarpusavyje susijusių kiekvieno žmogaus poreikių nustatymas individo, kurie labiausiai lemia jo gebėjimą mokytis bet kuria kryptimi
- Socialinių švietimo ir mokymo poreikių komplekso ir jų dydžio konkrečioje vietoje konkrečiu momentu nustatymas
- Darnaus socialinių ir asmeninių poreikių tenkinimo sąlygų formavimas ir įgyvendinimas in mokymas ir ugdymas, atsižvelgiant tiek į mokinio poreikius ir gebėjimus, tiek į socialinių hierarchiją grupės
- Akivaizdu, kad pedagogika yra sudėtingas ir įvairiapusis mokslas, nagrinėjantis gana įvairias žmogaus gyvenimo sritis. Tačiau savo kurse neliesime tokių temų kaip ugdymas ar, pavyzdžiui, savarankiškas mokymasis, nes... galite juos studijuoti baigkite atskirus mokymus mūsų svetainėje, o pagrindines pastangas skirsime būtent mokymo tyrimams – žinių perdavimui iš mokytojo studentui.
Pedagoginių žinių taikymas
Pedagoginio pobūdžio žinių panaudojimas yra nepaprastai naudingas ir efektyvus įgūdis apskritai kiekvienam žmogui, jau nekalbant apie mokytojus ir auklėtojus. Turėdami jį, galite ne tik perduoti kitam žmogui tai, ką žinote ir galite padaryti patys, bet ir geriau suprasti psichiką ir individualias asmenines aplinkinių ir savęs savybes, tobulinti bendravimo įgūdžius, stiprinti savuosius patirtis ir kt.
Tie, kuriems mokytojas yra profesija ir gyvenimo reikalas, turėtų studijuoti pedagogiką, kad galėtų asmeniškai ir augti profesionaliai, produktyviausiai atlikti savo užduotis, tobulinti įstaigos, kurioje esi, ugdymo procesą kuriuos jie dirba. O jei pažvelgtume į šį klausimą didesniu mastu, tai kuo daugiau profesionalių, kokybiškų mokytojų mūsų šalyje, tuo labiau išsivysčiusi ir bus išsilavinusi jaunoji karta, daugės specialistų, vaikų, paauglių ir jaunimo dominuos pažintinis domėjimasis ir noras žinios, savęs tobulėjimo ir asmeninio augimo troškimas, noras gauti naudos asmenims ir visai visuomenei, tobulėti tiek pačiam, tiek aplinkiniams pasaulis.
Reguliarus ir sistemingas pedagoginių žinių pritaikymas privers net ir patirties neturintį absolventą, įgijusį pedagoginę specialybę, tikras savo srities profesionalas, aukštos kvalifikacijos mokytojas, turintis reikiamų profesinių įgūdžių ir savybių, kurios kelia pagarbą tarp kolegų ir mokinių. Be to, pedagoginių žinių žmogui suteikiami privalumai leidžia produktyviai pritaikyti savo įgūdžius ir pasiekti sėkmės ne tik profesinėje veiklos srityje, bet ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje, įskaitant šeimą ir asmeninę santykiai.
Jei studijuojate tapti mokytoju ar net patyrusiu mokytoju, mūsų kurse pateikta medžiaga bus jums naudinga – užpildykite spragas, atsakykite į kai kuriuos klausimus, patobulinkite įgūdžius, atnaujinkite atmintį informacija. Bet nesvarbu, ar esi mokytojas, ar toli nuo šios profesijos, pedagogines žinias visada pritaikai savo gyvenime. Kai bendraujate su draugais ir pažįstamais, ko nors išmokykite savo vaikus arba inicijuokite naują darbuotoją jo darbo pareigų specifika – bet kokioje tokioje situacijoje jūs mokote, ir tai labai svarbu atsiminti tai. O jei nori išmokti efektyviai auklėti savo vaiką, tobulinti savo asmenines savybes, kad gyvenime pasisektų ir dirbti, peržengti savo asmenines ribas, kad taptum dar labiau išsivysčiusia asmenybe, mokymo įgūdžiai tau bus tik į naudą. Ir jūs galite tai išmokti be jokių problemų, net neturėdami informacijos bazės.
Kaip to išmokti?
Asmuo gimimo metu neturi pedagoginių žinių ir įgūdžių, kaip ir kitų. Bet kokie duomenys ir įgūdžiai atsiranda jam augant, kartu su patirtimi, kurią jis įgyja gyvenimo procese. Bet, kaip jūs, žinoma, žinote, visi žmonės turi genetiškai nulemtą polinkį į kažką. Taigi kai kurie žmonės turi polinkį produktyviai bendrauti su kitais ir perduoti jiems tai, ką patys žino ir gali. Šios kategorijos žmonės nuo mažens pradeda kuo daugiau sužinoti apie juos supančią tikrovę ir padėti kitiems tai padaryti. Vėliau renkasi su pedagogika susijusias specialybes, sėkmingai mokosi ir tampa mokytojais.
Tačiau neturintys tokio polinkio jokiu būdu negali būti nuleistini – jie tiesiog turi įdėti daug daugiau pastangų ir kruopštumo, kad pasisektų pasirinktoje srityje. Svarbu tiesiog suprasti, kad žmogus gali studijuoti ir įsisavinti absoliučiai viską, kas jį domina, įskaitant žinias ir įgūdžius pedagogikos mokslo srityje. Žinoma, galite įstoti į universitetą ir netgi įgyti antrą ar trečią aukštąjį išsilavinimą, jei ne pirmas yra aktualus šiai sričiai, arba galite savarankiškai studijuoti pateiktą sritį, todėl mūsų gerai.
Studijuojant pedagogiką mūsų kurse (ir apskritai), svarbu atsižvelgti į du aspektus – teorinį ir praktinį:
Teorinis pedagogikos aspektas yra teorinė medžiaga, kuri, visų pirma, dėstoma švietimo įstaigose ir antra, kuo remiasi mūsų mokymai - teorija yra jos pagrindas, o mokymo medžiagą svarbu ne tik perskaityti, bet ir nuodugniai mokytis
Praktinis pedagogikos aspektas apima gautos teorinės medžiagos taikymą praktinėje veikloje, t.y. darbe ir gyvenime. Praktika yra raktas į sėkmę bet kuriame versle
Nepaisant praktinės dalies svarbos, daugelis žmonių įvaldo teoriją ir gali tai padaryti taip sėkmingai Jie tiesiog negali būti lygiaverčiai žiniomis, bet jos niekada nevyksta praktikoje, o tai yra nenaudingumo priežastis žinių. Bet kaip praktika neįmanoma be teorijos (juk paprasčiausiai nebus ką praktikuoti), teorija be praktikos taip pat nepatvirtinta (ji lieka tiesiog perskaityta ir įsiminta). Dėl atsisakymo praktikuotis gali būti kaltos abi pusės: ir medžiagos rengėjai, ir šią medžiagą studijuojantys. Pirmuoju atveju teoriniai pagrindai gali būti sudaryti taip, kad skaitytojas tiesiog nesupranta, kaip juos pritaikyti, o antruoju gali suvaidinti tinginystė, susidomėjimo ir motyvacijos stoka. Ir jei negalime niekaip paveikti jūsų motyvacijos, susidomėjimo ir noro mokytis ir dirbti, išskyrus rekomenduoti jums studijuoti tam tikras mūsų svetainę, pavyzdžiui, šį ir tą, tada kurdami kursą stengėmės padaryti viską, kas įmanoma, kad teorija neatrodytų pernelyg nuobodi ir sudėtinga asimiliacija.
Be gerai surašyto teorinio pagrindo, medžiagą stengėmės kiek įmanoma pritaikyti praktiniam naudojimui. Tik svarbu pažymėti, kad pedagogikos skyriuose yra gana sunku pateikti pavyzdžius ir konkrečias instrukcijas, todėl ir bandėme pateikti teoriją. taip, kad iš jo jau būtų aišku, ką reikia daryti, į kokius principus ir modelius atsižvelgti ir kokius metodus bei būdus naudoti veikla. Bet, žinoma, mokymuose yra pavyzdžių, konkrečių rekomendacijų ir patarimų, kurie papildo teorinę dalį.
Pedagogikos pamokos
Iš mūsų pusės gana rimtai išstudijavus informacijos šaltinius pedagogikos tema, taip pat atrinkus svarbiausius iš jų ir gautą medžiagą pritaikius produktyviam tobulėjimui. ir praktinio pritaikymo, sukūrėme šešias pedagogikos pamokas, iš kurių sužinosite apie tradicines idėjas, šiuolaikines tendencijas, metodus, principus, pedagogikos mokslo tikslus ir uždavinius bei ir tt
Pateiksime trumpą kiekvienos pamokos apžvalgą.
1-oji pamoka. Nuo didžiosios didaktikos iki šiuolaikinių teorijų
Pedagogika yra vienas sudėtingiausių mokslų, susidedantis iš kelių santykinai nepriklausomų sričių. Visi jie tyrinėja pedagoginį procesą iš savo požiūrio taškų ir tyrinėja atskirus pedagoginės tikrovės sektorius. Ir pirmiausia pedagogikoje išsiskiria didaktika vadinama disciplina. Didaktikoje daugiausia nagrinėjama teorinė mokymosi pusė: jo varomosios jėgos, logika, struktūra ir funkcijos. Didaktika yra viena iš „seniausių“ pedagogikos sričių ir dabar nuėjo ilgą kelią.
Pirmoji pamoka skirta didaktikos svarstymui, jos formavimui ir transformavimui. Susipažinsite su pačia didaktikos samprata, jos kūrėjo – Johno Amos Comenius asmenybe ir jo idėjomis apie pedagogiką. Taip pat kalbėsime apie jo žmogaus brendimo skirstymą į etapus, pedagoginę sistemą ir didaktikos principus. Paskutinės dalys skirtos Komenso mokymų ir šiuolaikinių ugdymo teorijų transformacijai.
2 pamoka. Pagrindiniai didaktikos principai
Jano Komenskio pažiūros tapo visos šiuolaikinės švietimo sistemos pagrindu, o kalbant apie pedagogiką būtų neleistina išsamiai nekalbėti apie šiuo suformuluotus didaktikos principus asmuo. Pirmoje pamokoje jie buvo paliečiami tik bendrais bruožais susipažinimui, o antroje jie aptariami išsamiau.
Šioje pamokoje bus aptariami tokie principai kaip moksliškumo principas, prieinamumo principas, tikslingumo principas, sistemingumo principas ir nuoseklumas, aiškumo principas, mokymosi siejimo su gyvenimu principas, sąmonės ir aktyvumo principas, jėgos principas ir auklėjimo principas ir plėtra. Pabaigoje bus pateikti keli pagrindiniai pagrindinio Jano Comeniuso kūrinio „Didžioji didaktika“ punktai.
3 pamoka. Psichologija ir pedagogika. Efektyvaus mokymosi principai
Pedagoginis mokslas savo dygliuotą kelią ėjo kartu su psichologija, nes pedagoginiame procese – sąveikos procesas mokytojas ir mokinys negali neatsižvelgti tiek į jame dalyvaujančių žmonių asmenybių, tiek į paties mokytojo psichologines savybes. procesas. Nuolatinis pedagogikos ir psichologijos ryšys galiausiai lėmė naujos mokslo krypties – ugdymo psichologijos arba psichologinės pedagogikos – atsiradimą.
Trečioji pamoka dar įdomesnė, nes... kalbama apie pedagogikos ir psichologijos ryšį bei pačią ugdymo psichologiją. Taip pat atskirai pakalbėsime apie psichologinius mokymosi pagrindus ir pateiksime jūsų dėmesiui dešimt principų efektyvus mokymas ir tobulėjimas, kurį kiekvienas mokytojas gali pritaikyti pats veikla.
4 pamoka. Tradiciniai mokymo metodai
Jokie mokymai a priori neįmanomi be metodikos, nes jie realizuojami būtent per juos. Ir per daugelį dešimtmečių švietimo sistema sugebėjo išplėtoti ir ištobulinti šiuos metodus iki tobulumo. Šiuo metu jie vadinami tradiciniais, nes... Jais remiasi švietimo įstaigų pedagoginė veikla. O tradicinių mokymo metodų efektyvumą praktiškai išbandė tūkstančiai mokytojų.
Ketvirtoje mūsų kurso pamokoje apžvelgsime tokius mokymo metodus kaip paskaita, pasakojimas, pokalbis, paaiškinimas, mokymas diskusija, darbas su knyga, demonstravimas, pratybos, mokymas kolegoms, laboratorinis, praktinis ir savarankiškas dirbti. Be bendro šių metodų aprašymo, bus atsižvelgta į kai kurias jų rūšis ir sąlygas, kad būtų galima taikyti didžiausią veiksmingumą.
5 pamoka. Šiuolaikiniai mokymo metodai
Žmonija nestovi vietoje, o kartu su ja vystosi absoliučiai visos jos veiklos sritys: technologijos, mokslas, medicina, pramonė, ekonomika ir, žinoma, švietimo sistema. Keičiasi mentalitetas, socialiniai pagrindai ir normos, žmonių požiūris į gyvenimą, o kartu ir požiūris į švietimą. Tai, kas buvo efektyvu ir aktualu prieš 10–15 metų, šiandien taip nebelaikoma. Jei taip ir lieka, tada prie jo atsiranda naujovių.
Penktoje pamokoje tęsiama mokymo metodų tema, tačiau joje aptariami kiti metodai - modernūs – metodai, kurie tik pradeda rasti savo pritaikymą edukacijoje veikla. Iš šios pamokos sužinosite apie seminarus, mokymus, modulinį ir nuotolinį mokymąsi, vertybinę orientaciją, metodą atvejų analizė, instruktavimas, vaidmenų ir verslo žaidimai, kūrybinės grupės, mitologijos ir daugybė kitų šiuolaikinių metodų mokymas. Apžvelgiant šiuos metodus, bus pateikti jų apibrėžimai, nurodyti pagrindiniai privalumai ir trūkumai.
6 pamoka. Pedagoginiai įtakos mokinių asmenybei ir žinių vertinimo metodai
Kiekvienas mokytojas turėtų žinoti, kad pedagoginio proceso efektyvumas priklauso ne tik nuo to, kaip gerai jis supranta tai, ko moko. drausmės ir kaip jis moka mokyti kitus, taip pat kaip tiksliai bendrauja su mokiniais, o tiksliau: kokiais metodais daro įtaką juos. Labai svarbu, kad mokytojas gebėtų skatinti mokinius pažintinei veiklai ir visokeriopai prisidėti prie jų veiklos gerinimo.
Baigiamojoje mokymų pamokoje kalbėsime apie pedagoginius poveikio mokinių asmenybei metodus: įtikinėjimą, mankštą ir indoktrinaciją, mokymą ir stimuliavimą; Leiskite mums atskleisti pagrindines jų savybes ir veisles. Be to, atskira pamokos dalis skirta tradiciniams ir šiuolaikiniams žinių vertinimo metodams: stebėjimui, apklausoms, testams, vertinimams, testavimui ir kitiems. Sužinosite, kada šie metodai yra veiksmingiausi ir kokią įtaką jie daro mokinių asmenybei.