10 gėdingų klausimų apie mirtį: atsako patologė Tatjana Khitrova
įvairenybės / / October 23, 2023
Mes surinkome tai, apie ką tikrai norėjote sužinoti, bet buvote susidrovę paklausti.
Šiame serija straipsniai, žinomi ekspertai atsako į klausimus, kuriuos dažniausiai keblu užduoti: atrodo, kad visi apie tai jau žino, o klausėjas atrodys kvailas.
Šiandien su patologe Tatjana Khitrova kalbėjomės apie tai, kas su mumis nutinka po mirties ir ar tikrai siela sveria 21 gramą.
Tatjana Khitrova
1. Ar galima juos palaidoti gyvus?
Šiuolaikinėse realybėse tai neįmanoma. Prieš siųsdami į morgą, gydantys gydytojai turi patvirtinti, kad žmogus yra biologiškai miręs.
Turime tris mirties tipus: biologinę, klinikinę ir socialinę. Klinikinė mirtis – tai kūno būklė, kai nėra kvėpavimo ir širdies plakimas, nervų sistemos funkcijos nublanksta, tačiau išsaugomi medžiagų apykaitos procesai audiniuose ir gali būti atkurtos gyvybinės funkcijos. Tai grįžtamasis procesas, o po gaivinimo žmogus gali grįžti į gyvenimą.
Socialinė mirtis yra tada, kai miršta žmogaus smegenų žievė ir lieka tik autonominės funkcijos. Širdies plakimas ir kvėpavimas išsaugomas (bet kartais dirbtinio kvėpavimo aparatas kvėpuoja žmogui), bet nėra protinės veiklos. Žmogus pasiklydo visuomenei.
Biologinė mirtis yra galutinė mirtis.
Galimi mirties požymiai: sustojęs kvėpavimas, širdies plakimas ir nervų sistemos veikla, skausmo jautrumo stoka, raumenų tonusas, refleksai, pulso pajusti neįmanoma. Šie požymiai vadinami tikėtinais, nes galbūt tai vis dar klinikinė mirtis ir žmogus vis tiek gali būti sugrąžintas.
Ir yra patikimų ankstyvos ir vėlyvos mirties požymių. Pirmieji yra, pirma, lavoninis aušinimas. Nors taip vadinti ne visai teisinga, nes kūnas ne atvėsta, o tampa aplinkos temperatūra. Jei aplinka karšta, kūnui bus karšta, o jei šalta – kūnui šalta. Antrasis požymis – vietinis lavoninis išsausėjimas, kai audinys pradeda džiūti. Trečias požymis – lavoninės dėmės. Jie atsiranda dėl širdies veiklos nutraukimo ir pasyvios išeigos kraujo iš kraujagyslių į aplinkinius audinius. Gravitacija taip pat veikia vietas, kur atsiranda lavono dėmės. Jei miręs žmogus gulėdavo ant nugaros, kraujas tekėtų į užpakalinę kūno dalį, jei jis būtų vertikalioje padėtyje – į kojas.
Vėlyvieji mirties požymiai atsiranda tuose kūnuose, kurie nebuvo aptikti iš karto. Tai pūva; riebalinis vaškas – tam tikra riebalinė medžiaga, į kurią kartais virsta lavonai, jei, pavyzdžiui, buvo drėgnoje aplinkoje; mumifikacija, kai organizmas būna karštame ir sausame ore arba, atvirkščiai, žemoje temperatūroje, o irimo procesai sulėtėja.
O kai žmogus miršta, gydytojas pirmiausia nustato tikėtinus mirties požymius, vėliau – patikimus, įsitikinęs, kad žmogus tikrai mirė ir neprisikels. Vėliau morge visi kūnai, išskyrus labai retas išimtis, atliekami skrodimu. Vyriausiajam gydytojui leidus, asmuo, kuris, pavyzdžiui, ilgą laiką miršta nuo histologiškai patvirtintos vėžio ligos, negali būti atidarytas.
Atidarius patologai Jie tiria smegenis ir pašalina bei supjausto visus organus, kad nusiųstų audinio gabalėlį ištirti. Tokiu atveju žmogus nebegali būti gyvas.
2. Ar tiesa, kad nagai ir plaukai auga po mirties?
Žmogui mirus, sustoja visų ląstelių gyvybinė veikla, oda išsausėja, nes iš jos esanti drėgmė išgaruoja į supančią erdvę.
Dėl to, kad kūnas šiek tiek išsausėja, atrodo, kad nagai arba ražiena pailgėja. Tai tik iliuzija, nes pats kūnas išdžiūvo. Po mirties ląstelės nesidalija ir niekas negali augti.
3. Ar tiesa, kad po mirties žmogaus kūnas tampa 21 gramu lengvesnis?
Kūnas tikrai tampa lengvesnis. Nes, pirma, dalis drėgmės išgaruoja, kaip sakėme, antra – atsipalaiduoja visi sfinkteriai, išeina išmatos, šlapimas, vėmalai.
Bet apie 21 gramą - tai gražu legenda. Šią teoriją iškėlė amerikiečių gydytojas Duncanas McDougallas. Prieš ir po mirties jis svėrė tik šešis pacientus, o vienas iš jų buvo 21 gramu lengvesnis. McDougall paskelbė šiuos pastebėjimus. Tačiau mokslo bendruomenė juos kritikavo dėl tinkamo mėginių ėmimo ir matavimų kontrolės trūkumo bei dėl nepakankamo įrangos tikslumo, kurio, beje, jis niekada negalėjo pateikti.
Vis dar nėra patikimų tyrimų, patvirtinančių šią teoriją.
Įsivaizduokite, kiek eksperimentų iš tikrųjų reikėtų atlikti su žmonėmis, sveriant juos ant mirties slenksčio ir iš karto po, įrodyti, kad jie visi tapo lygiai 21 gramu lengvesni.
Morge išvis nėra didelių svarstyklių. Po mirties sveriame ne visą kūną, o tik atskirus organus, kad suprastume, ar svoris skiriasi nuo normos.
4. Kuo kvepia mirusio žmogaus kūnas?
Kūno kvapas priklauso nuo ligos. Jei tai yra tam tikri puvimo procesai, kuriuos sukelia mikrobų veikla, arba ligos, susijusios su audinių irimu (gangrena, tuberkulioze ar kai kuriais vėžiniais susirgimais su audinių mirtimi), tada kvapas yra atitinkamas, supuvęs arba apdegęs. Ir jūs turite dirbti su atidarytais langais su pertraukomis.
O jei tai infarktas, insultas, kraujo krešulys ar kokia kita neinfekcinė liga, tai organizmas kvepia taip pat kaip mėsos skyriuje. Nėra aštraus baisaus kvapo.
5. Ar galima kažkuo užsikrėsti iš organizmo?
Galite užsikrėsti kažkuo, kas netgi po mirties perduodama oro lašeliniu būdu.
Virusai lieka tik gyvo žmogaus organizme ir aplinkoje labai greitai žūva, todėl užsikrėsti virusinėmis ligomis iš organizmo beveik neįmanoma. Bakterijos žūsta ir veikiamos šviesos, ultravioletinių spindulių ar kai kurių chlorido tirpalų.
Bet yra, pavyzdžiui, ne tik plaučių, bet ir kaulų ar kitų organų tuberkuliozė, kuria užsikrečiama po mirties. Ir todėl jis gali būti pavojingas gyviesiems. Todėl patologai privalo naudoti apsaugines priemones. Tačiau apskritai chirurgai, kurie liečiasi su krauju, su gyvais žmonėmis, turi daug didesnę galimybę užsikrėsti.
6. Kas yra lavoniniai nuodai?
Tai pasenęs pavadinimas. Jie manė, kad po mirties kūnai kažką išskiria nuodingas, ką gali surinkti, o paskui ką nors juo nunuodyti arba apsinuodyti.
Dabar teisinga sakyti ptomains. Tai medžiagos, kurios gaunamos dėl puvimo procesų. Visi esame sudaryti iš baltymų, riebalų ir angliavandenių, o baltymams skaidant į aminorūgštis susidaro ptomainai. Jie turi tą patį mėsos kvapą, jų toksiškumas yra labai mažas, jie nėra pavojingi.
7. Kur eina vidaus organai po atidarymo?
Tyrimo metu atidarome ir krūtinę, ir kaukolę bei išimame organus, kad juos pasvertume, išmatuotume ir po gabalėlį siunčiame tyrimams. Tai daroma siekiant nustatyti priežastį mirties. Atliekame diagnostinį darbą, o visos mūsų nustatytos diagnozės patenka į statistiką. Atitinkamai Sveikatos apsaugos ministerija daugiau lėšų skiria ligų, nuo kurių dažniau miršta, tyrimams arba kvotoms vaistams.
O kai išimame organus, tada neįmanoma jų grąžinti ir sutvarkyti taip, kaip ten buvo. Tai nebėra prasmės.
Todėl visi organai, įskaitant smegenis, grąžinami atgal į pilvo ertmę ir ji kruopščiai susiuvama.
Organai turi būti grąžinti, nes artimieji gali reikalauti ekshumacijos, o kūnas gali būti siunčiamas antrai skrodimui pas kitą patologą pakartotiniam patikrinimui.
Tuštuma, kuri susidaro kaukolėje mums pašalinus smegenys, užpildytas skudurais. Taip pat skudurai dedami į visas natūralias kėbulo angas, kad nepratekėtų. Gali nutekėti kraujas ir kiti skysčiai. Mums rūpi gyvųjų jausmai, todėl stengiamės sutvarkyti kūną.
Labai svarbu išaiškinti, kad ligoninė turi visiškai nemokamai atverti kūną, elgesį tyrinėkite, tada viską kruopščiai susiūkite, apsirenkite, padėkite į normalią padėtį, kad kūnas būtų paruoštas į laidotuves! Jei patologas ar prižiūrėtojai prašo jūsų pinigų, kad galėtų greitai atlikti skrodimą ar išvalyti kūną, tai yra neteisėta. Tokie žmonės stengiasi pasipelnyti iš savo nelaimės ir pasinaudokite tuo, kad esate šoke.
Visos kitos paslaugos (pvz., pomirtinis makiažas), jei tokios yra, turi būti apmokėtos tik per ligoninės kasą.
8. Ar tikrai skiriasi rūkančiojo ir nerūkančiojo plaučiai, kaip parodyta nuotraukose?
Visi gyvename pramoniniuose miestuose ir nė vienas iš mūsų neturės rausvų, šviežių plaučių, net vaikų. Todėl apskritai, jei nekalbame apie jokias patologijas, plaučius rūkalius o nerūkantis atidarius atrodo maždaug taip pat, o ne taip, kaip mums rodo nuotraukose.
Mes visi turime įvairaus pilkumo laipsnio plaučius.
Tai nereiškia, kad nesvarbu, ar rūkote, ar ne. Jei iš pirmo žvilgsnio rūkančiojo plaučiai nesiskiria nuo nerūkančiojo, tai dar nereiškia, kad jie tokie pat sveiki. Ir jei mes visi gyvename pramoniniuose miestuose, tai nereiškia, kad visi esame veikiami vienodų plaučių pokyčių. Rūkant cigaretes, vapes, kaljanai ir kiti dalykai labai neigiamai veikia plaučių veiklą ir iš tiesų gali išprovokuoti ligą.
9. Nuo ko jie dažniausiai miršta?
Nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Be to, moterys gyvena ilgiau, nes turi daugiau estrogenų, apsauganti kraujagysles nuo aterosklerozinių plokštelių susidarymo, galinčių išprovokuoti širdies ir kraujagyslių ligas. Po menopauzės, kai moters organizme sumažėja estrogenų kiekis, tokių ligų labai padaugėja.
Onkologinės ligos yra antroje vietoje pagal mirtingumą.
10. Kiek laiko užtrunka, kol kūnas suyra?
Neįmanoma tiksliai pasakyti, kaip greitai organizmas suirs. Daug kas priklauso nuo to, kur, kaip ir nuo ko žmogus mirė. Jei tai yra kažkokie puvimo procesai, tada kūnas pradeda greičiau irti; jei tai pvz. trauminis smegenų pažeidimas, organizmas suyra lėčiau. Jei kūnas buvo drėgnoje aplinkoje, bus tam tikrų pokyčių, pavyzdžiui, tas pats riebalų vaškas, apie kurį kalbėjome. Jei jis sausas, galima mumifikacija, tada ji iris lėčiau.
Vidaus organai pradeda irti jau pirmąją dieną, todėl svarbu kuo greičiau, prieš prasidedant nekrozei, atlikti skrodimą.
Po organų suyra minkštieji audiniai, o kaulai suyra paskutiniai.
Daugiau atsakymų į nepatogius klausimus🧐
- 10 nepatogių klausimų apie pinigus: atsako finansininkas Pavelas Komarovskis
- 10 gėdingų klausimų apie vaistus: atsako vaistininkė Viktorija Bueva
- 10 gėdingų klausimų apie jėgos treniruotes: atsako treneris Michailas Prygunovas
- 10 nepatogių klausimų apie produktų sudėtį: atsako maisto technologė Olga Kosnikova
- 10 gėdingų klausimų apie moterų sveikatą: atsako gydytojas ginekologas Dmitrijus Lubninas