Kas nutiks mūsų planetai, jei Antarktida ištirps?

Jūros lygis pakils 58 metrais

Vaizdo įrašas: „Business Insider“ / „YouTube“.

Kad visas Antarkties ledo sluoksnis beveik visiškai ištirptų, pakankamai vidutinė pasaulinė temperatūra pakils 10 laipsnių. Tuo pačiu metu jūros lygis pakils ties 58 m.

Tai vadovaus daugelio pakrančių miestų sunaikinimui. Tarp jų – Londonas, Niujorkas, Naujasis Orleanas, Kairas, Bankokas, Venecija, Kopenhaga, Mumbajus, Kolkata, Honkongas, Šanchajus, Buenos Airės, Sietlas, San Diegas, Sankt Peterburgas, Ryga ir Stokholmas.

Gali ne tik miestai, bet ir atskiri regionai bei ištisos šalys pasislėpti po vandeniu. Pavyzdžiui, dideli plotai Nyderlanduose ir Danijoje, dideli plotai Kanadoje ir Rusijoje, Bangladešas, beveik visa JAV Floridos valstija, Paragvajus ir dalis Centrinės Amerikos užtvindytas. Ir Kambodža pavirs sala.

Kinija ir Australija taip pat yra nelaimė turės įtakos. Pirmiausia – pakrantės Kinijos provincijos, kuriose gyvena apie 600 milijonų žmonių, ir tankiai apgyvendinta Australijos pakrantė, kurioje susitelkę apie keturi penktadaliai žemyno gyventojų.

Beveik 40% planetos gyventojų namai bus nuplauti

Pagal ataskaita Pasaulio bankas, jei per ateinančius 30 metų vidutinė pasaulinė temperatūra pakils 2 laipsniais, maždaug 216 milijonai žmonių Afrikoje į pietus nuo Sacharos, Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje bus priversti bėgti iš savo Namai. Tokie žmonės vadinami klimato pabėgėliais.

Kas atsitiks, jei pakils temperatūra 10 laipsnių iš karto? Kalifornijos universiteto ledynų mokslininko Matthew Morlighem teigimu, beveik 40% pasaulio gyventojų gyventi srityse, kurios gali būti užtvindytos, jei Antarktida ištirps. Tai reiškia, kad pasaulyje bus mažiausiai 3,5 milijardo klimato pabėgėlių.

Žmonija patirs gėlo vandens trūkumą

Viduje gyvenantys gali manyti, kad Antarkties ledo tirpimas paveiks tik pakrančių gyventojus. Bet tai netiesa.

Ant Antarktidos koncentruotas apie 61% viso gėlo vandens Žemėje. Žinoma, sušaldyta. Atrodytų, jei žemynas ištirps, tada visos pasaulyje gėrimo problemos iškart išsispręs. Tačiau iš tikrųjų poveikis bus priešingas.

Jei jūros lygis pakils minėtais 58 m, sūrus vanduo Pasaulio vandenynas pradės prasiskverbti į požeminius vandenis žemynų viduje. Tai ne tik sumažins geriamojo vandens atsargas, bet ir padarys didžiulę žalą žemės ūkiui. Drėkinimas taps neįmanomas – net ir santykiniu atstumu nuo kranto šuliniuose ir vandeninguosiuose sluoksniuose atsiras druskos.

Vandenyne bus daug potencialiai pavojingų mikroorganizmų

Žiūrėjome tokius siaubo filmus kaip "kažkas„Dailidė, kur žmonėms priešiškos gyvybės formos, milijonus metų laukusios lede, atitirpusios ir surengusios žudynes? Mikrobiologai iš Montanos valstijos universiteto apsvarstytikad tai visiškai realus scenarijus. Žinoma, milžiniškų ateivių mutantinių vorų amžinajame įšale neaptikti, bet koks buboninis maras ar juodligė yra sveikintina.

Antarktidą mokslininkai vadina genų saugykla. Ten „užkonservavo“ kai kurie mikroorganizmai daugiau 8 milijonai metų ir vis dar gyvybingi. Tirpstantis ledas išlaisvins virusus, bakterijas, grybus ir kitus mikrobus, kurie iki šiol buvo įstrigę.

Pristabdyti ligų plitimą bus itin sunku, nes šiuolaikinės gyvos būtybės neturi imuniteto senovės grėsmėms.

Yra žinomi atvejai, kai neužšalusiais patogenais užsikrėtė žmonės. Pavyzdžiui, 2016 m. senoviniai ginčai juodligė, saugomas Sibiro lede, atnešė iki vaiko mirties ir dar 20 žmonių hospitalizavimo, vienu metu žuvo keli tūkstančiai elnių.

Helsinkio universiteto mokslininkai imituojamas mikroorganizmų plitimą iš amžinojo įšalo ir priėjo prie išvados, kad net vienas senovinis patogenas gali sukelti masines epidemijas ir mirtis visame pasaulyje.

Apskritai, jei viskas, kas snaudžia Antarktidos lede, staiga atsibunda ir atsiduria vandenyno vandenyje, pandemija koronavirusas Žmonijai tai atrodys kaip lengva sezoninė sloga.

Seisminis aktyvumas padidės visoje planetoje

Antarktidos tirpimas sukels daug mažiau akivaizdžių pasekmių nei jūros lygio kilimas. Harvardo universiteto profesorius Jerry Mitrovica paaiškinakad Antarkties ledyno praradimas reiškia ir pokyčius gravitacija Žemė.

Mūsų planeta sukasi aplink savo ašį, kaip dailiojo čiuožimo ant ledo. Jei čiuožėjas judina ranką ar koją, jo masės centras šiek tiek pasislinks ir pasikeis jo sukimasis. Taip yra su visa planeta. Visas ledas Antarktidoje sveria apytiksliai 24 kvadrilijonai 380 trilijonų tonų.

Jei ši masė pasiskirsto visoje planetoje, para Žemėje pailgės 20 sekundžių.

Atrodytų, dienos ir naktys Žemėje ilgės – liks daugiau laiko nusnūsti prieš darbą. Tačiau tai ne vienintelė pasekmė. Tirpstantys ledynai ir gravitacijos pokyčiai paspartins tektoninių plokščių ir mūsų planetos mantijos judėjimą, todėl sukurs naujas seismiškai pavojingas zonas ir vulkaninio aktyvumo zonas. Ledas įtakos apie magmos judėjimą planetos mantijoje ir, jei ji ištirps, net tose žemynų gelmėse, kur žemės drebėjimų - retas, gali tapti seisminiu.

Pavyzdžiui: jau dabar dėl Islandijos ir Grenlandijos ledynų tirpimo gretimuose regionuose vyksta vulkaninis aktyvumas padidėjo 20-30 kartų. Antarktidoje yra mažiausiai 138 ugnikalniai. Paskutinį kartą jie masiškai išsiveržė maždaug prieš 18 tūkstančių metų – ir įkaitino Žemę tiek, kad baigėsi ledynmetis. Taigi amžinai įsimintinas Eyjafjallajökull lyginant su jais tai atrodys kaip tik degančių padangų kalnas.

Orai keisis nenuspėjamai

Antarktidos ledo išnykimas lems naujas oro sąlygas. Kaip kalba meteorologė iš Ekseterio universiteto (JK) Catherine Bradshaw, žemyno ledo sluoksnio paviršius yra labai ryškus ir atspindi 50-80% ant jo krentančios saulės šviesos. Ten, kur nėra dangos, atsiskleidžia tamsesnė žemė. Jis prasčiau atspindi šviesą, todėl sugeria daugiau saulės šilumos.

Jei Antarktida ištirps ir nustos atspindėti saulės šviesą, planeta pradės dar labiau šilti. Temperatūros padidėjimas vadovaus į tai, kad tiek pačiame žemyne, tiek visoje Žemėje keisis vėjo kryptys ir padidės lietaus kiekis. Be to, dėl to, kad į vandenyną pateks daug gėlo vandens, vandenyno srovės persiorientuos – ir naujos nenuspėjamos sausros bei uraganai.

Daugelis gyvūnų rūšių išnyks

Antarktida dažnai manoma kaip šaltas ir negyvas žemynas, tačiau iš tikrųjų joje gyvena įvairūs gyviai – pingvinai, ruoniai, banginiai ir daugybė jūros paukščių. Jau dabar Antarkties gyvūnų populiacijos mažėja. Tyrimas Australijos mokslininkai iš Kvinslando universiteto rodo, kad iki šimtmečio pabaigos, jei pasaulinis atšilimas nebus sustabdytas, bent 65% Antarktidoje gyvenančių rūšių tiesiog išnyks. išnyks.

Panašus likimas laukia ne tik šaltį mylinčių ašigalio gyventojų, bet ir daugelio jūrų gyvūnų Pasaulio vandenyne, nes Antarktidos tirpsmas sutrikdys vandens ir druskos pusiausvyrą, o taip pat tiražu šaltos ir šiltos srovės visoje planetoje. Pirmieji nukentės maisto grandinės apačioje esantys kriliai ir fitoplanktonas, o mažėjant jų populiacijai, mirs ir tūkstančiai jais mintančių rūšių.

Antarktida vėl taps žalia

Maždaug prieš 90 milijonų metų Antarktida jau buvo žalia. Žemyne ​​klestėjo pelkėti atogrąžų miškai, tokie kaip dabar augantys Naujojoje Zelandijoje, tik jie taip pat dinozaurai klajojo. Keturis mėnesius šie miškai nardė į poliarinės nakties tamsą, o likusius metus nušvietė ryški saulė. Vidutinė oro temperatūra siekė 19 laipsnių šilumos.

Jei ledas ištirps, ši žemė turi visas galimybes vėl pasidengti augmenija. Italų specialistų iš Insubrijos universiteto tyrimas Rodytikad žolės ir samanos Antarktidoje dėl visuotinio atšilimo pradėjo vystytis mažiausiai penkis kartus greičiau nei prieš 50 metų. Be to, kai kurie dumbliai jau yra valdyti nusėsti tiesiai ant sniego, naudojant išmatas kaip trąšas pingvinai ir kiti paukščiai.

Mažai tikėtina, kad Antarktida vėl įgis atogrąžų miškus, net jei ji visiškai ištirps, tačiau ten gali atsirasti tundros ir stepės. Labiausiai tikėtina, kad jo klimatas primins šiuolaikinės Aliaskos ar Šiaurės Skandinavijos sąlygomis. Galbūt žemynas gali būti apgyvendintas žmonių.

Žinoma, ūkininkauti, kai periodiškai užklumpa poliarinė naktis, nėra labai patogu. Kita vertus, kai daugiau nei trečdalis planetos gyventojų neteks būsto dėl miestus užliejusio Pasaulio vandenyno, būtina sutvarkyti vietas naujiems kolonijų tau nereikės.

Ir tada prasidės naujas ledynmetis

Būtent tai daro prielaidą mokslininkai, nors iš pirmo žvilgsnio neaišku, kaip visuotinis atšilimas gali sukelti visuotinį užšalimą.

Tyrimas Rodytikad tirpstant Antarkties ledynui bus sutrikdyta pusiausvyra tarp druskos ir gėlo vandens. Tai savo ruožtu privers vandenyną sugerti iš atmosferos daugiau anglies dvideginio, o tai sumažins šiltnamio efektą.

Iš pradžių tai gali atrodyti gerai, nes šiltnamio efektas sukelia visuotinį atšilimą. Tačiau tam tikru momentu pasikeičia pusiausvyra CO absorbcijos procese₂ vandenynas galėtų pasitarnauti kaip naujo ledynmečio katalizatorius. Per pastaruosius 1,6 mln. metų tai įvyko bent 25 kartus. Natūralioje dalykų eigoje kitas ledynmetis būtų įvykęs po daugelio tūkstančių metų, tačiau dėl antropogeninių veiksnių ciklas paspartėjo.

Taigi, jei Antarktida ištirps, žmonija šiltomis dienomis džiaugsis neilgai. Sugrįš šaltis ir taps sunkesnis. Visoje planetoje.