10 gėdingų klausimų apie balandžius: atsako ornitologė Julija Karagodina

Naujajame serija Žinomų ekspertų straipsniai atsako į klausimus, kuriuos dažniausiai gėda kelti: atrodo, kad visi apie tai jau žino, o klausiantis atrodys kvailas.

Šiame straipsnyje kalbėsime apie paukščius, be kurių sunku įsivaizduoti miesto kraštovaizdį. Jie taip pažįstami, kad žmonės net nesusimąsto apie jų egzistavimą, kol nenuplauna automobilio ar neišveda mažylio pasivaikščioti.

Ornitologė Julija Karagodina Lifehacker pasakojo, ką Super sugebėjimai balandžiai turi, kodėl geriau jų neliesti plikomis rankomis ir kur pagaliau yra šių miesto gyventojų jaunikliai.

1. Kur yra balandžių jaunikliai?

Miesto pilkieji balandžiai jauniklius augina ten, kur žmonės ir gyvūnai negali jų gauti: palėpėse, apleistuose pastatuose.

Tačiau kartais paukščių pora gali perėti lizdus lauke balkonaskuris ilgą laiką nebuvo naudojamas. Tada galima gyvai stebėti, kaip balandžiai sukrauna lizdą (kartais gana sąlygiškai – iš poros šakų), inkubuoja kiaušinius ir maitina jauniklius.

Mažieji balandėliai daugeliui gali pasirodyti nelabai mieli, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie kai kurių kitų paukščių rūšių jauniklius.

O gatvėse jų nematome, nes jau mėnesio amžiaus balandis atrodo lygiai taip pat kaip suaugęs. Kai jauniklis paliks lizdą palėpėje, jo nebebus įmanoma atskirti nuo suaugusio paukščio.

2. Ar balandžiai užkrečiami?

Nepaisant to, kad balandžiai daugiausia minta grūdais, dėl išgyvenimo miesto aplinkoje jie tapo beveik visaėdžiais. Negana to, jie priversti maisto ieškoti šiukšlynuose, kur gali pasigauti ligą, o paskui ją perduoti kaimynams. Dėl didelio gyventojų tankumo tarp jų lengvai plinta ligos.

Balandžiai taip pat gali nešioti zooantroponozes – ligas, kuriomis užsikrečia žmonės ir naminiai gyvūnai, pvz., chlamidijos ir salmoneliozė.

Norint susirgti pastarąja, reikia tiesioginio kontakto su paukščių išmatomis, tačiau chlamidioze, arba kitaip tariant ornitoze, užsikrečiama oro lašeliniu būdu.

Jei kurį laiką praleidžiate šalia didelio balandžių pulko, kyla pavojus užsikrėsti chlamidijomis nuo paukščių.

Tai ypač pavojinga vaikams ir žmonėms su silpnu imunitetu. Taigi aplink save telkti balandžių pulką nėra taip saugu sveikatai, kaip įprasta manyti.

3. Ar balandžiai žiemą šąla?

Balandžių medžiagų apykaita greita, jų kūno temperatūra siekia 41–42 °C. Be to, juos nuo šalčio saugo tankus plunksnų užvalkalas ir pūkų pamušalas.

Todėl jei paukštis sveikas, gerai maitinasi ir nebada, ji nebijo šalčio.

4. Ar galima išgelbėti sergantį balandį?

Per visą mano medicinos praktiką žmonės nuolat atveža gydytis ir varna, ir kirai, ir balandžiai. Pastarieji labai gerai atsigauna.

Tačiau čia turime suprasti, kad kontaktas su gatvės paukščiais gali būti pavojingas dėl zooanroponozių. Vaikams ir žmonėms, kurių imunitetas silpnas, su sužeistais balandžiais geriau visai nesikreipti.

Jei suaugęs sveikas žmogus nori padėti, prieš paimdamas balandį ir eidamas su juo pas veterinarą, jis turėtų mūvėti medicinines pirštines ir užsimauti kaukę.

Ligoninėje gydytojas atliks tyrimus, o jei paukštis ne vežėjas žmonėms pavojingų ligų, naują augintinį bus galima slaugyti be jokios apsaugos.

5. Ką valgo balandžiai, kai jų niekas nemaitina?

Dažniausiai balandžiai minta augalų sėklomis. Paukščiai sąmoningai praryja smulkius akmenukus (gastrolitus), kurie savo gūžyje sumala ir išvalo kietas sėklas bei lukštus.

Tačiau žiemą mieste sunku rasti sėklų, todėl pereina prie visko, kas yra: kepinių, saulėgrąžų, kuriomis vaišina miestiečiai, ir visko, ką tik galima rasti šiukšlynuose.

Balandžiai yra sinantropinės paukščių rūšys – jie jau prisitaikę prie miesto, sėkmingai čia veisiasi ir patys gali susirasti maisto. Taigi maitinti jie neprivalomi.

Dažnai žmonės nori padaryti gerą darbą ir išnešti paukščiams supelijusią duoną ar kitą pasenusį maistą. Nereikėtų to daryti. Pasenęs maistas balandžiams yra ne mažiau kenksmingas nei žmonėms.

6. Kodėl balandis yra taikos simbolis? Ar jie labai taikūs?

Remiantis Biblijos Pradžios knyga, pasaulinio potvynio metu Nojus tris kartus išleido balandį iš arkos lango, kad patikrintų, ar iš po vandens nepasirodė sausa žemė. Antrą kartą balandis grįžo su alyvmedžio šakele, o tai reiškė, kad vanduo nuslūgo, o Dievas jo pyktį pakeitė gailestingumu. Dėl to balandis su alyvmedžio šakele tapo taikos simboliu.

Be to, mene šio paukščio atvaizdas dažnai simbolizavo žmogaus sielą. O balandio ir balandio atvaizdai buvo laikomi santuokinės ištikimybės ir tyrumo simboliu, nes šie paukščiai, kaip ir daugelis kitų, monogamiškas. Tai yra, jie pasirenka vieną partnerį visam gyvenimui.

Tačiau moksliniu požiūriu balandį vargu ar galima pavadinti taikiu. Faktas yra tas, kad daugumai gyvūnų rūšių, ypač plėšrūnams, yra uždraustas sunaikinimas viduje, tai yra tam tikras vidinis ribotuvas, siekiant išsaugoti populiaciją. Pavyzdžiui, vilkų kova baigsis ne vieno iš jų mirtimi, o tuo, kad silpnesnis pasuks kaklą į stipresnįjį, parodydamas, kad pasiduoda, o nugalėtojas sustos.

Tačiau balandžiams tokio draudimo nėra.

Balandis gali mirtinai sumušti bičiulį. Kaip ir žmogus. Tai toks pasaulio paukštis.

7. Ar balandžiai gali valgyti mėsą?

Išgyvendami miesto sąlygomis paukščiai priversti prisitaikyti. Todėl galite pamatyti tinginį balandį, kuris minta pusiau suėstais grynuoliais ir gruzdintomis bulvytėmis, pešiojančią bet kokias atliekas iš šiukšlių, įskaitant gyvūninės kilmės.

Toks maistas netinka paukščių virškinimo sistemai ir neigiamai veikia jų virškinamojo trakto veiklą. Dėl to kenčia imunitetas, balandis tampa imlus įvairioms infekcijoms. Be to, paukštis gali susirgti kepenų liga ir nutukti.

8. Kodėl mieste tik pilki balandžiai?

Pilki miesto balandžiai yra originali, „laukinė“ spalva. Tokie jie buvo, kol nepraėjo ilgas laikotarpis. prijaukinimas.

Visos kitos spalvos atsirado daug vėliau, dėl veisimosi ir natūralių mutacijų. Todėl miestuose matome daugiausia pilkų balandžių.

9. Kaip balandžiai nešė raides?

Navigacijos srityje balandžiai neturi lygių, nes jie nustato trijų vidinių kompasų kryptį. Naktį paukščiai gali vizualiai naršyti pagal žvaigždes ir pagal savo vietą suprasti, kur jiems reikia skristi. Dienos kryptį nustatykite pagal saulės padėtį. Be to, jie turi vidinį magnetinį kompasą, leidžiantį skristi didelius atstumus nepasiklystant.

Net jei balandį visiškai uždarytoje dėžėje paimsite tūkstantį kilometrų, jis galės grįžti namo.

Šį gebėjimą, žinoma, pastebėjo žmonės ir pradėjo naudoti balandžius, kad greitai pristatytų paštą. O kad jie geriau susidorotų su užduotimi, daug dėmesio buvo skirta veisimui ir dresūrai.

10. Kodėl tu negali pagauti balandžio?

Balandžiai turi labai aštrų regėjimą ir puikias reakcijas, būtinas jų išlikimui. Todėl nesunkiai galite pagauti tik nuo infekcijos nusilpusį balandį.

Tiesa, yra viena technika, kuria galite pagauti sveiką žmogų. Reikia stovėti kuo ramiau ir mesti sėklas priešais save, vis arčiau ir arčiau. Kai balandis yra pakankamai arti, reikia staigiai pasilenkti, nesulenkiant kelių ir suimti paukštį ranka.

Bet, žinoma, neturėtumėte to daryti vien dėl pramogos. Tai didelis streso paukščiui, o jei jis užsikrėtęs, tai rizika jį pagavusiam.

Jei norite sugauti sergantį balandį ir nuvežti pas veterinarą, ant paukščio galite užmesti striukę ar antklodę, taip pat naudoti tinklelį.