„Man nereikės“: kaip paaiškinti vaikui, kodėl reikia mokytis tiek daug dalykų

Daugelis moksleivių nelabai nori atsiversti dalies vadovėlių. Jie tvirtina, kad biologija ar astronomija jiems tikrai nebus naudingi – nėra ko gaišti laiko jiems. Suprantame, kodėl verta mokytis dalykų, kurie įtraukti į vidurinio ugdymo programą.

1. Matematika, tikslieji mokslai

Tiksliesiems mokslams, o ypač algebrai ir geometrijai, yra daug nusiskundimų iš tų, kurie laiko save humanistais. Laimei, beveik niekas neprieštarauja galimybei pridėti, atimti ir dauginti. Be to, mažai kas galvoja, kad nėra prasmės studijuoti proporcijas ar skaičiuoti procentus.

Pavyzdžiui, šie įgūdžiai bus naudingi tiems, kurie seka savo finansus. Tai yra, beveik visi.

Tačiau ne visi sutinka spręsti kvadratines lygtis. O norinčių perprasti trigonometrines taisykles ar apskaičiuoti funkcijų ribas – dar mažiau. Ir veltui: tokios užduotys puikios treniruoti smegenistaip pat išsiugdyti keletą svarbių įgūdžių.

Gebėjimas dirbti su abstrakčiomis kategorijomis

Proporcijas arba procentus galima lengvai pavaizduoti ir parodyti pavyzdžiais. Tačiau algebrinių funkcijų savybės arba išvestinių skaičiavimo taisyklės reiškia abstrakčias sąvokas. Negalite jų pavaizduoti ant pirštų, negalite paaiškinti kasdienių pavyzdžių pagalba. Todėl norint suprasti kai kurias matematines dalis, būtina išmokti mąstyti abstrakčiomis kategorijomis. Šis procesas gali būti sunkus, bet taip pat labai gerai lavina loginį mąstymą.

Išplėtota logika padės rasti teisingus sprendimus įvairiose situacijose. Pavyzdžiui, nepasitikėkite manipuliatoriaus triukai. Vienas iš jų yra principas klaidinga dichotomija. Taip bandoma įtikinti, kad sunkioje situacijoje yra tik dvi išeitys: nemaloni ir ta, į kurią stumia manipuliatoriai. Tačiau iš tikrųjų tai yra loginė klaida ir visada bus kitų sprendimų.

Tai gali atrodyti taip: „Jei perkate iš mūsų šaldytuvą, esate geras žmogus, nes dalį pajamų skirsime labdarai. Na, tegul jis neturi visų jums reikalingų funkcijų. Jei jo neperkate, vadinasi, esate prieš labdarą. Ar nenorite jaustis bejėgiai ir bejausmiai?

Jums rodomos tik dvi galimybės: nusipirkti netinkamą šaldytuvą arba pripažinti, kad jūs nėra labai geras Žmogus. Nors iš tikrųjų variantų yra kur kas daugiau. Pavyzdžiui, galite pasirinkti įrangą kitur ir, jei jums atrodo tinkama, paremkite bet kurį labdaros fondą patys. Tai grubus pavyzdys, kartais manipuliatoriai yra daug subtilesni. Tačiau logika padės jiems nepasiduoti.

Gebėjimas nustatyti prioritetus ir struktūrizuoti

Iš pirmo žvilgsnio bet kuri matematikos vadovėlio dalis gali atrodyti kaip atsitiktinių terminų ir taisyklių rinkinys. Bet tada tampa aišku, kad tarp visų simbolių ir sąvokų yra griežtai apibrėžti santykiai.

Galime pasakyti, kad kiekvienas skyrius matematika yra kelių lygių žaidimas su aiškiomis taisyklėmis. Jei juos suprasite, galite pamatyti gražią ir sudėtingą struktūrą, kurioje kiekvienas elementas yra savo vietoje ir sąveikauja su kitais. Ir tampa aišku, kaip jis tai daro.

Šis įgūdis padeda įžvelgti pagrindinį ir antraeilį įvairiose situacijose – gyvenime ir darbe.

Ir tiesiogine prasme viską sudėti į lentynas. Pavyzdžiui, parašykite straipsnį, pranešimo santrauką ar tiesiog įrašą socialiniuose tinkluose, kurių skaitymas nenutrūks po pirmos pastraipos. Arba paruoškite argumentus pokalbiui su viršininku apie atlyginimo padidėjimas ir pagalvokite, kaip geriausia užmegzti dialogą. Visais šiais klausimais gebėjimas įžvelgti pagrindinį dalyką ir suformuoti struktūrą labai sutaupys laiko ir pastangų bei padės pasiekti užsibrėžtą tikslą.

Sąmoningumo įgūdis

Daugelis matematinių uždavinių sprendžiami keliais etapais. Ir kiekvienam iš jų reikia būti atsargiems, kad nepadarytumėte klaidų. Taigi, pavyzdžiui, reikia veikti trumpinant ilgas ir sudėtingas algebrines išraiškas.

Tokios užduotys padeda išlaikyti susikaupimą ir neprarasti dėmesio. Na, o jei kur nors skaičiavimuose atsiras klaida, teks dar kartą patikrinti savo veiksmus, rasti neteisingą žingsnį ir jį ištaisyti. Šis procesas taip pat puikiai tinka lavinti įgūdžius. koncentracija ir mąstymas.

Gebėjimas neužstrigti kelio viduryje, nesusipainioti, nesurūgti, atkakliai siekti tikslo – dar vienas svarbus įgūdis. Žinoma, puiku plėtoti sportą. Tačiau matematines užduotis taip pat galima laikyti puikiu intelektualiniu ir asmeniniu treniruokliu.

2. Literatūra, humanitariniai dalykai

Tai daiktai, leidžiantys tobulėti emocinis intelektas. Internete jie dažnai apgailestauja, kad niekas nemoko vaikų suprasti emocijų, o be tokio įgūdžio sunku bendrauti ir kurti santykius. Norėčiau paprieštarauti: jie moko. Mokykloje, daugelio nemėgstamos literatūros pamokose. Štai keletas kitų svarbių įgūdžių, kuriuos pastarieji padeda lavinti.

Gebėjimas atsidurti kito žmogaus vietoje

Klasikiniuose kūriniuose matome ne tik veikėjams nutikusių įvykių perpasakojimą. Autoriai detaliai aprašo, ką veikėjai jaučia, kaip šie išgyvenimai juos pastūmėja prie tam tikrų veiksmų.

Be to, vidiniai veikėjų monologai aprašyti labai smulkiai – taip, kad jų nesuprasti labai sunku. Į tai, kas vyksta, galime pažvelgti literatūrinio veikėjo akimis ir patirti tokias pačias emocijas kaip ir jis.

Žodžiu, pastatykite save į jo vietą. Ir suprasti, kodėl jis pasirinko vieną, o ne kitą.

Taip, darbai iš mokyklos programos buvo parašyti daugiau nei prieš šimtmetį ar net prieš dvejus metus. Tačiau žmogaus psichikos pagrindai, pagrindiniai jos sandaros principai nepasikeitė. Mes taip pat džiaugiamės, liūdime, patiriame skausmą ir pyktį. Gebėjimą pažvelgti į situaciją literatūrinio herojaus akimis galima pritaikyti ir realiame gyvenime. Pavyzdžiui, pasistenkite į šeimos konfliktą pažvelgti iš partnerio pusės ir suprasti, ko jam trūksta bendraujant.

Gebėjimas įžvelgti įvykių priežastis ir pasekmes

Šį įgūdį galima lavinti literatūros pamokos ir istorija. Jie padeda pamatyti ne tik konkrečią situaciją, bet ir pažvelgti į tai, kas buvo prieš ją ir kas vyko po jos. Žmonės mažai keičiasi, ir jūs galite pamatyti tam tikrus priežastinius ryšius tarp įvykių, kurie jiems nutinka. O tai reiškia, kad reikia ko nors pasimokyti iš pirmtakų patirties, o ne kimšti savo nelygumus.

Pavyzdžiui, jei ilgą laiką atidedate sunkų sprendimą, Užsimerk į problemą ir laukti, kol ji kažkaip išsispręs savaime, tada viskas gali baigtis katastrofa. Tai aiškiai parodo Čechovo „Vyšnių sodo“ herojų patirtį. Todėl, jei realiame gyvenime susiklosto sudėtinga situacija, turėtumėte nedelsdami imtis jos sprendimo, net jei geros išeities dar nematyti.

Gebėjimas apginti savo požiūrį

Ta pati literatūros dalis gali paskatinti žmones padaryti labai skirtingas išvadas. O knygą ar istorinius herojus galima vertinti ir visai kitaip, nei rašoma vadovėlyje.

Pavyzdžiui, Chatsky iš Woe from Wit yra vaikinas, siekiantis apie viską susidaryti savo nuomonę, visų pirma klausantis savęs ir nepripažįstantis primetamų autoritetų. Tas pats apie jį sakoma ir vadovėlyje. O kitam tas pats herojus – narcizas, reikalaujantis dėmesio ir susižavėjimo, bet tuo pačiu nerandantis laiko pasiteirauti, kaip be jo gyveno jo mylima mergina. Tai vadovėlyje nepaminėta. Tačiau klasėje, o ypač viduje kompozicija, galite pabandyti pateisinti šį požiūrį.

Norėdami tai padaryti, turėsite ieškoti argumentų, kuriuos bus sunku nuginčyti.

Būna, kad mokytojas nepritaria kitokiam nei vadovėlyje požiūriui. Tai taip pat gera proga patobulinti savo argumentus ir išmokti reaguoti į prieštaravimus. Toks įgūdis tikrai pravers, nes gyvenime ne visi pasidalins tavo pozicija. Todėl verta pasipraktikuoti apginti savo nuomonę. Taip, mokykloje kartais už tai gali gauti ne patį aukščiausią balą. Tačiau dalyvavimo diskusijose patirtis išliks amžinai.

3. Gamtos mokslų dalykai

Biologija, chemija, geografija padeda geriau suprasti, kas mes esame ir kokiame pasaulyje mes gyvename. Į tą patį sąrašą galima įtraukti astronomiją ir fiziką – jos taip pat kalba apie Visatos sandarą ir dėsnius, pagal kuriuos ji egzistuoja.

Galbūt kas nors paprieštaraus: mūsų kasdienybėje mažai kas pasikeis, jei staiga pamiršime, kad Žemė yra kaip kamuolys. Juk nėra skirtumo, ar dviračiu važiuoji lėktuvu, ar didžiulės sferos paviršiumi. O likusios žinios apskritai praktiškai nenaudingos.

Galvojame tik apie kasdienius reikalus, kurie liečia kiekvieną žmogų asmeniškai. Atrodo, kad jiems įtakos neturi nei genetikų atradimai, nei paleontologų išvados. Mums nerūpi, kiek ląstelių yra užimta periodinėje cheminių elementų lentelėje ir kas vyksta kitame gale visata.

Viena vertus, mums tikrai nereikia daug faktų iš vadovėlių. Greitai juos pamiršime ir daugiau niekada neprisiminsime. Tačiau bet kokia mokslinė informacija prideda kažką naujo mūsų supratimui apie visatą.

Galime pamiršti patį faktą, bet pasaulio vaizdas išliks amžinai.

Pavyzdžiui, vienas žmogus sužinojo, kaip veikia vakcinos. Kitas praleido pamokas šiuo klausimu. Ir daug lengviau jį įtikinti, kad bet kokia vakcina yra blogų žmonių sąmokslo produktas. Ir ką daryti skiepus tai neįmanoma, nes visos ligos tik nuo jų. Pirmajam, net jei jis pamiršo daug konkrečių faktų, įkvėpti tokiam dalykui bus beveik neįmanoma.

Dar vienas pavyzdys. Jei vanduo užverda, jo temperatūra visada yra 100 °C (pasaulio vandenyno lygyje – kalnuose ji yra vertė žemiau). Ir nesvarbu, ar jis stipriai verda, ar ne: jo temperatūra Nepakeis. Ir kiaušiniai vis tiek bus paruošti per tą patį laiką. Taigi, galite drąsiai sumažinti ugnį – kad virimo procesas būtų silpnas, bet nesustotų. Ir taupyti elektros energiją. Ir fizikos kurso žinios padėjo mums tai suprasti.

Atrodo, smulkmena. Tačiau aplinkui daug tokių smulkmenų, ir sunku pasakyti, kada reikia dar vieno fakto iš mokyklos programos. Todėl verta manyti, kad nėra perteklinių žinių.