„Man jau gana!“: kodėl neturėtumėte kantrybės laikyti aukščiausia dorybe
įvairenybės / / August 12, 2023
Kas yra kantrybė ir kas joje blogai
Kantrybė laikoma viena iš aukščiausių dorybių, kuri atsispindi liaudies išmintyje. Dievas mums ištvėrė ir įsakė; jei ištveri, pragare nieko nėra; ištverti – įsimylėti; būk kantrus, kazokai, būsi atamanas. Bet ar ši kokybė tikrai gera?
Problema ta, kad šis žodis reiškia labai platų sąvokų spektrą. Nors pagal žodynus jis apskritai turi tiesioginį aiškinimą vienas: iškęsti fizines ir moralines kančias, nepriteklių. O jei pažvelgsi iš šios pusės, kantrybė nebeatrodo tokia dorybė.
Nieko nepaprasto kentėti taip sunkiai, kaip jums patinka. Ypač jei nereikia.
Turbūt labiausiai paplitęs žodis, kurį pačios smegenys užpildo po žodžio „toleruoti“, yra „skausmas“. Tarkime, žmogus migrena, kuris sukelia nepakeliamas kančias. Pirmas dalykas, kurį jie jam pasiūlys, yra išgerti tabletę, kad tai sustabdytų. Antrasis – kreiptis į gydytoją, kad išsiaiškintų problemos priežastį ir atsikratytų skausmo. Vargu ar kas nors tai laikys didvyrišku poelgiu, jei šis žmogus ignoruos viską, kas siūloma šiuolaikinę mediciną, o visą dieną praleiskite tamsioje, garsui nepralaidžioje patalpoje iškęsti. Nekyla klausimų tiems, kuriems nuo migrenos niekas nepadeda – jie kenčia ne dėl savo pasirinkimo.
Tačiau daugelyje kitų gyvenimo situacijų mums siūloma būtent kančia. Pavyzdžiui, nemesti nemėgstamo darbo su toksiška komanda arba išlikti santykiuose, kurie neteikia jokio džiaugsmo.
Koks yra kantrybės pavojus
Psichiniai sutrikimai
Kartais sakoma, kad geriau baisi pabaiga nei siaubas be pabaigos. Ir tai turi tam tikrą prasmę. Ilgą laiką būti destruktyvioje situacijoje, iš kurios nėra išeities, nebent įvyktų koks nors stebuklas (o be pastangų tai nutinka retai), yra stresas.
Savyje streso Nėra nieko blogo. Evoliucija mums suteikė šį mechanizmą, kad pavojingose situacijose organizmas mobilizuojasi ir daro viską, kad išsigelbėtų. Pavyzdžiui, senovės žmogus pamatė plėšrūną, pabėgo nuo jo ir pasislėpė medyje ar kokioje nors pastogėje. Streso reakcija baigta, visi saugūs ir laimingi. Be plėšrūno, kuris liko alkanas, bet dabar ne apie jį.
Bet įsivaizduokite, kad nėra pastogės ir žmogus priverstas bėgti 10 minučių, valandą, dieną, o plėšrūnas neatsilieka. Anksčiau ar vėliau mūsų herojus tiesiog išseks, nes organizmo resursai nėra neriboti. Tas pats ir su stresu. Jei jis ilgas pažeidžia hormonų pusiausvyrą, mažina imuninės sistemos aktyvumą, veda į depresiją ir perdegimą.
Be to, kantrybė apima emocijų slopinimą, nes įprasta atkakliai ištverti kančias. Bet jūs negalite užblokuoti jokių individualių jausmų. Paprastai, atsisakydami neigiamų emocijų, kaip premiją išskiriame ir teigiamas.
Išmoktas bejėgiškumas
Kyla klausimų dėl šio termino. Nes iš pradžių buvo tikima, kad situacijoje, kuriai negalima daryti įtakos, žmogus mokosi nieko nedaryk. Tačiau naujesniuose tyrimuose išsiaiškinti, o tai veikiau atvirkščiai: žmonės iš pradžių yra bejėgiai ir įvaldo įgūdžius ką nors nuveikti toje ar kitoje sunkioje aplinkoje.
Tačiau tai nekeičia esmės: jei žmogus kažką ilgai ištveria ir nieko nekeičia, sumažėja tikimybė, kad ateityje jis pasielgs ryžtingiau. Nes jis praranda tikėjimą, kad gali kažką pakeisti. O tai pablogina jo gyvenimo kokybę ir kartais gali būti tiesiog pavojinga.
Nukentėjusiojo būklė
Ribos yra nepastovios ir jas gali paveikti aplinkiniai žmonės. Net jei žmogui tai gerai sekasi, įgudęs manipuliatorius sugeba jį prastumti. Paprastai mažai žmonių eina į asmenines ribas su mušamuoju avinu – veikiau jie palaipsniui stumiami atgal ir tikrinama, ar auka gali ištverti. Ir jei ji turi įprotį susitaikyti ir atkakliai ištverti diskomfortą, padidėja rizika, kad jie atsisės ant jo kaklo, o kojos kabės.
Nelaimė
Laimė - vertinimo kategorija. Žmogus, kuris kenčia, gali laikyti save gana patenkintu gyvenimu, ypač jei yra apsisprendęs, kodėl tai daro. Įskaitant todėl, kad toks elgesys laikomas dorybe. Tačiau dažnai nėra išeities iš būsenos, kurioje reikia ištverti, o gyvenimas per trumpas, kad galėtum save apgauti.
Ką daryti, kad kantrybė būtų naudinga, o ne žalinga
Aukščiau minėjome, kad žodis „kantrybė“ suprantamas labai plačiai. Ir yra situacijų, kai jie taip pat vadina labai naudingus dalykus gyvenime. Tiesa, jas galima vadinti kur kas tiksliau, kad nesusipainiotų su kantrybe. Ir kančių nebus.
Neištverti, bet mokėti laukti
Įdomus faktas: in žodynai nekantrumas nėra tikslus žodžio „kantrybė“ antonimas. Tai reiškia „trūkumą, kantrybės stoką kažko laukiant“, o tai akcentuoja kiek kitaip.
Būna situacijų, kai stresinė situacija yra baigtinė, bet lūkesčiai nepakeliami. Pavyzdžiui, žmogus laukia rezultatų egzaminą ir neranda vietos. Arba ieško svajonių buto, bet nuomojasi pirmą pasitaikiusį variantą, nes ji nervinasi.
Nerimas sukelia diskomfortą ir dažnai priverčia žmogų elgtis neapgalvotai. Ir jie jam sako: „Būk kantrus“. Nors geriau būtų išmokti valdyti nerimą ir nesielgti iš panikos taško. Situacijos, kuriose reikia laukti, turi labai apčiuopiamą galutinį tašką. O kentėti ar nekentėti čia – pasirinkimas.
Nebūk kantrus, būk kantrus
Būna situacijų, kurių negalime paveikti. Tačiau juose teisingiau parodyti ne kantrybę, o nuolankumą, kurių požiūris labai skiriasi. Pirmasis reiškia kančią, o antrasis - priėmimą. Jei niekas iš tikrųjų nepavyksta, reikia dirbti ne su situacija, o su savo diskomfortu, susijusiu su ja.
Netoleruoti, bet reikalauti
Kantrybė dažnai vadinama savybe, kuri padeda žmonėms pasiekti savo tikslus. Pavyzdžiui, mokytis gali būti ne taip smagu, kaip vaikščioti į vakarėlius. Tačiau žmogus net penktadienio vakarais atkakliai kimba į knygas. Arba kažkas, kas nori paaukštinimo ir susitikimų metu nuolat sugalvoja jaudinančių idėjų, kad būtų pastebėtas. Jie kartais sako apie tokius žmones: „Tai kantrybė“. Bet tai taip pat motyvacija, atkaklumas, užsispyrimas, valios jėga – rinkitės. Žmogus netoleruoja – jis eina į tikslą.
Nebūk kantrus, įsijausk
Kantrybė vadinama tolerancija, jie jį prisimena ir situacijose, kai žmogus slaugo sergantį giminaitį ar šluosto ašaras į sunkią situaciją patekusiai merginai. Ir tai skamba kaip esant spaudimui.
Kaip apie empatiją ir užuojautą kaip tinkamus žodžius? Būtent jie padeda suprasti artimą, padėti tam, kuriam reikia pagalbos. Šios situacijos gali būti nepatogios. Tačiau empatija daro juos labiau pakenčiamus.
Taip pat skaitykite📌
- Kaip nustoti piktintis artimaisiais
- 29 psichikos modeliai, kurie pakeis jūsų požiūrį į gyvenimą
- Iš kur kyla neigiamas mąstymas ir kaip jį suvaldyti