5 priežastys, kodėl perfekcionizmas kenkia jūsų karjerai
įvairenybės / / August 10, 2023
Tobulumo siekimas dažnai trukdo atlikti darbus.
Teigiama savybe laikomas perfekcionizmas, tai yra noras viską tobulinti. Jis netgi naudojamas kaip atsakymas į keblią personalo specialistės klausimą „Kokie tavo trūkumai?“. Kaip ir negaliu sustoti, stengiuosi viską padaryti tobulai. Tačiau praktikoje ši savybė dažnai tampa trūkumu, trukdančiu tiek įmonės verslui, tiek pačiam žmogui. Bet tegul organizacija sprendžia savo problemas, o mes kalbėsime apie tai, kaip tai kenkia atskiro darbuotojo karjerai.
Kas negerai su perfekcionizmu
1. Padidina streso lygį
Žmonės, kurie visame kame siekia tobulumo, tikrai negyvena pasakoje Roseponie, kur toks rezultatas yra lengvas. Jie puikiai supranta, kad idealą pasiekti sunku, o dažnai ir neįmanoma. Paprastai, dedant visas pastangas, tai pavyksta labai gerai ir net puikiai. Kiti gali manyti, kad tai yra maksimaliai įmanoma. Tačiau pats perfekcionistas mato, kur buvo verta net pasitempti. Todėl tokiems žmonėms tipiškas didelis streso ir nerimo lygis.
Kartais stresas gali būti naudingas, jei jis yra trumpalaikis ir verčia sutelkti visas pastangas, kad padarytumėte ką nors svarbaus. Bet tęsiasi
streso neigiamai veikia žmogaus psichologinę būseną, gali sukelti perdegimą. O siekti karjeros aukštumų šiose pareigose labai sunku.O perfekcionizmas provokuoja apsimetėlio sindromą. Tai yra įsitikinimas, kad žmogus iš tikrųjų nėra toks geras, kaip kiti galvoja. Jis netiki, kad nusipelnė savo sėkmės. Jam atrodo, kad apgaulė tuoj atsiskleis ir visi supras, kas jis iš tikrųjų yra. Ir tai jam taip pat nuolat kelia nerimą.
2. Sumažina produktyvumą
Paskutinėje pastraipoje kalbėjome apie perfekcionisto sėkmę. Ir gali atrodyti, kad dėl šios savybės žmogus savo viršininkų akyse visada atrodo geriausiai. Bet tai neprivaloma.
Dažnai atsitinka, kad toks žmogus, bandydamas pasiekti tobulumą, užduotims skiria daug daugiau laiko, nei nusipelnė. Tuo pačiu metu paprastesnį požiūrį į rezultatus turintys kolegos jį lengvai aplenkia produktyvumo prasme.
Čia veikia vadinamasis Pareto įstatymas – taisyklė, pavadinta ekonomisto ir sociologo Vilfredo Pareto vardu. Anot jo, 20% pastangų duoda 80% rezultato, o likę 80% pastangų – tik 20% rezultato. Ir jei užduotis atlikta 80%, dažniausiai to pakanka. Galbūt, jei investuosime dar daugiau pastangų, kažkas pasikeis, bet ne kritiškai. Todėl valdžios akyse perfekcionistas gali atrodyti ne atsakingas ir kryptingas, o tiesiog lėtas.
Be to, idealo siekiantis žmogus lengvai nusivilia, jei susiduria su neišsprendžiamais sunkumais arba tiesiog supranta, kad rezultatas bus netobulas. Net jei jis tinka aplinkiniams, bet žmogui tokia įvykių raida suvokiama kaip nesėkmė. Todėl darbuotojas praranda motyvaciją.
3. trukdo vystytis
Perfekcionistas siekia tobulumo, todėl jam būdinga klaidų baimė. Kas yra logiška: jei darai ką nors ne taip, idealo pasiekti nepavyks. Todėl jam sunku imtis naujų užduočių. Juk tenka tyrinėti nepažįstamą, o procese klaidos neišvengiamos. Ir net į darbą po treniruotės gali būti sunku. Perfekcionistas mano, kad nežino pakankamai.
Bet jei neišbandai naujų dalykų, neįmanoma tobulėti, tai begalinis žymėjimo laikas.
4. Sunku dirbti komandoje
Dažnai žmogus savo problemą išplečia ne tik sau, bet ir kitiems. Jo nuomone, tobulumo turėtų siekti ne tik jis, bet ir jo Kolegos. Ir čia yra keletas variantų. Kažkas imsis atsakomybės už šiuos lengvabūdiškus žmones ir trečią valandą nakties pasiūlys dar milijoną pataisų, nes taip bus geriau. Ir kažkas papuls į aroganciją dėl to, kad jis ne toks, ne kaip šie tinginiai. Nei vienas, nei kitas nedaro žmogaus grupės numylėtiniu, todėl žmonės gali vengti su juo bendrauti.
5. Sukuria delegavimo problemas
Kai kuriose pozicijose neįmanoma išgyventi, jei nepaskirstysi pareigų, pavyzdžiui, pavaldiniams arba imasi projekto, skirto komandai. Tačiau perfekcionistas dažnai gyvena pagal principą „jei nori ką nors padaryti gerai, daryk tai pats“. Tačiau savaitė vis dar yra tik septynios dienos po 24 valandas. O viso darbo į juos sutalpinti tiesiog neįmanoma. Todėl žmogus arba siaubingai persidirba, arba nesusitvarko. Ir visa tai yra tas pats stresas, prie kurio pridedama tikimybė, kad užduotis nebus atlikta laiku.
Kaip susidoroti su perfekcionizmu
Nėra stebuklingos piliulės, kuri amžinai išgydytų nuo tobulumo siekimo. Tai darbas, kurio metu teks nuolat traukti save aukštyn, rimtai pasikalbėti su savimi. Tačiau yra keletas dalykų, kuriuos galite išbandyti.
Pripažinkite problemą
Tai pirmas žingsnis. Pasakykite sau: „Aš esu perfekcionistė“. Tai nepadaro tavęs blogesniu ar geresniu. Ji susiformavo jumyse ne savaime, o jūsų gyvenimo įvykių įtakoje.
Supraskite, kodėl jums taip svarbu būti tobulam
Lengviausia tai padaryti su psichologo ar psichoterapeuto pagalba. Bet jūs galite kapstyti savo viduje ir savarankiškai. Būti tobulam yra ne tik tikslas, bet ir priemonė. Ką tu gauni tokiu būdu? Atsakymas padės suprasti, ar būtina veikti pagal šį modelį. Galbūt jūs esate vienas iš tų vaikų, kurie laikydamiesi testo gavo B balą ir atsakė: „Kodėl ne penketukas?“, kai visi kiti gavo B. O dabar atėjo laikas susidoroti su vidiniu kritiku, kuris kalba tėvų balsu. Taip pat su neigiamomis nuostatomis gali dirbti.
Pergalvokite savo požiūrį į klaidas
Klaida nėra viso gyvenimo nesėkmė ar žlugimas, tai tiesiog kažkas neišvengiamo patirties įgijimo procese. Pavyzdžiui, nedaug išmoko važiuoti ant dviračio be kritimo. Ir tai yra dalis to, kas galiausiai leido pagaliau išeiti.
Išmokite mėgautis procesu
Dėmesys idealiam rezultatui neleidžia jums mėgautis tuo, ką šiuo metu darote. Tačiau bet koks didelis verslas susideda iš mažų užduočių.
Sukurkite kitokią rezultato vertinimo skalę
Perfekcionistas turi du vertinimus: arba užduotis atlikta puikiai, arba blogai. Bet čia teisingiau kalbėti apie gradientą nuo nieko nepadarymo iki idealo. Ir čia vėl primename Pareto dėsnį: dažnai pakanka 80%, o kartais to nereikia. Perfekcionistas sau kelia kartelę aukštai.
Norint įvertinti užduoties sėkmę, kartais galima pasikliauti formaliais reikalavimais arba išoriniais vertinimais. Pavyzdžiui, gerose žiniasklaidos priemonėse dažniausiai galioja redagavimo politika, leidžianti įvertinti tekstą. Ir autorius gali patikrinti, ar medžiaga ją atitinka. Taip pat jis turi redaktorių, kuris pateikia atsiliepimus ir nurodo trūkumus. Kitose srityse tai gali būti techninės užduotys, reglamentai, gairės ir pan. Žinoma, perfekcionistas stengsis padaryti daugiau. Bet tik geras – jau vertas rezultatas.
Taip pat skaitykite🧐
- 3 būdai, kaip kartą ir visiems laikams atsikratyti perfekcionizmo
- 6 geros priežastys atsisakyti perfekcionizmo
- 3 perfekcionizmai, kurie sugadina jūsų gyvenimą