Kodėl neturėtume bijoti, kad naujos technologijos atims mūsų darbo vietas
įvairenybės / / July 16, 2023
Teks mokytis naujų įgūdžių, bet be darbo tikrai neliksime.
Bet kurios ekonomikos teorijos centre yra asmuo, turintis tam tikrus poreikius ir siekiantis juos patenkinti. Jis taip pat vadinamas homo Economicus. Mokslininkai tiria „ekonominio žmogaus“ motyvaciją ir elgesį, o tada bando numatyti pasiūlos ir paklausos raidą.
Norėdami patenkinti poreikius, žmonės uždirba pinigus. Taip buvo daugelį amžių. Tačiau retkarčiais pasigirsta pranešimų, kad homo Economicus netrukus turės problemų su darbu ir pinigais. Ir dėl to kaltas dirbtinis intelektas, kuris nesunkiai pakeis tūkstančius ar net milijonus žmonių.
Ekonomistas Rostislavas Kapeliušnikovas tinklaraštininkui Borisui Vedenskiui pasakojo, ar turėtume bijoti naujų technologijų. Jų pokalbio įrašymas paskelbta „YouTube“ kanalePagrindas“, ir mes padarėme santrauką.
Rostislavas Kapeliušnikovas
Ekonomikos mokslų daktaras, Rusijos mokslų akademijos narys korespondentas.
Ar tiesa, kad žmonės visada bijojo naujų technologijų?
Paniškas prognozes apie visišką technologijų pergalę prieš žmones ir masinio nedarbo atsiradimą galima pavadinti technologiniu aliarmu. Per pastaruosius šimtmečius jos bangos mus apėmė tris kartus.
XVIII amžiaus pabaiga – XIX amžiaus pradžia
Tai buvo garo mašinų išradimo laikas, dėl kurio atsirado pirmasis pramonės revoliucija. Tuo metu daugelis baiminosi, kad naujos mašinos atims iš žmonių visą darbą. Buvo luditų judėjimas, kuris tikėjo, kad su pažangos laimėjimais reikia kovoti tol, kol jie nepaliks žmonių be duonos. Tada visuomenė tikrai patyrė rimtų sukrėtimų, tačiau žmonės visiškai be darbo neliko.
1960-ųjų vidurys
XIX amžiaus pabaigoje įvyko antroji pramonės revoliucija: elektros ir vidaus degimo variklius. Tačiau šie atradimai nesukėlė stiprios panikos visuomenėje. Tačiau praėjusio amžiaus viduryje kilo nauja ekonominių baimių banga. Tai buvo siejama su kitu kūrimo etapu – gamybos automatizavimo pradžia.
Visuomenė vėl bijojo, kad žmonės neturės ką veikti. Atrodė, kad dabar pažanga nepagailės žmonijos, o visi profesiniai įgūdžiai ir gebėjimai netrukus pasirodys niekam nereikalingi. Bet vėl pavyko.
2008–2009 m
Ši banga prasidėjo po didelio ekonomikos nuosmukio. Galbūt jis išliks stipriausias mūsų istorijoje. Juk į 90-ieji XX amžiuje, kai kurių tyrinėtojų nuomone, įvyko trečioji pramonės revoliucija – atsirado kompiuteriai ir kompiuterinės technologijos.
Na, o šiandien priartėjome prie ketvirtosios technologinio pavojaus bangos, kuri kilo atsiradus dirbtiniam intelektui. O pesimistai vėl mano, kad mums gresia robotizacija ir plačiai paplitusi skaitmenizacija. Tačiau jie ypač bijo neuroninių tinklų plėtros. Be to, ateitis šiandien atrodo niūri distopija ne tik paprastiems žmonėms, bet ir daugeliui ekspertų.
Pavyzdžiui, Izraelio istorikas Harari, labai garsus. Jis teigia, kad dėl naujų technologijų plėtros didžiulės žmonių masės bus ne tik bedarbiai, bet ir nedarbingi. Tai yra, atsiras didžiulė klasė, kuri visiškai neturės ką veikti ir iš ko gyventi.
Rostislavas Kapeliušnikovas
mus vėl išgąsdinti – jau ne vieną kartą per daugiau nei du šimtmečius.
Ar tikrai dauguma šiuolaikinių profesijų išnyks?
Britų ekonomistai Carlas Frey ir Michaelas Osborne'as 2013 m paskelbta dirbti, kaip darbo rinka keisis ateityje. Jie pasiūlė, kad per ateinančius 15–20 metų profesijos, kuris tuo metu maitino maždaug 47% amerikiečių.
Tada pagal savo metodiką ekonomistai atliko skaičiavimus kitoms šalims, tarp jų ir Rusijai. Prognozės pasirodė beveik apokaliptinės. Paaiškėjo, kad visose šalyse nuo 40 iki 60% darbingų gyventojų liks bedarbiai.
Nuo to laiko praėjo daugiau nei 10 metų. Ir nedingo nė viena profesija tų, kurioms Frey ir Osbornas pranašavo greitą mirtį. Ir nematome, kad smarkiai mažėtų buhalteriais, vairuotojais, auditoriais, padėjėjais dirbančių žmonių teisininkai. Profesijos, kurioms buvo žadėtas visiškas išnykimas, tebėra paklausios.
Gerai, 10 metų yra trumpas laikas. Tačiau Jamesas Bessenas iš Bostono universiteto apskaičiuotaskiek profesijų praradome nuo praėjusio amžiaus vidurio. Jis pasirinko pradinį 300 masyvą su keliomis pozicijomis. Ir sužinojau, kad iki 2010 metų iš šio sąrašo dingo tik vienas – lifto operatorius. Atsirado automatinės durys, nereikėjo samdyti žmogaus, kuris jas atidarytų ir uždarytų. Kitos profesijos, žinoma, pasikeitė, bet visiškai neišnyko.
Pats supratimas apie technologinės pažangos prigimtį, įtvirtintas šiose prognozėse, buvo klaidingas. Pažanga dažniausiai lemia ne profesijų nykimą, o tai, kad keičiasi jų funkcinis turinys.
Rostislavas Kapeliušnikovas
Buhalteriai buhalterius pamiršo ir aktyviai naudojasi kompiuteriais, o advokatų padėjėjai reikalingų dokumentų ieško ne bibliotekoje, o internete. Tačiau nei viena, nei kita profesija nėra praeitis.
Kodėl masinis nedarbas dar nepasirodė
Tokia buvo prognozių, kad milijonai žmonių neteks darbo, logika. Tarkime, kad įmonė gali pagaminti 100 vienetų produkcijos ir tam reikia 100 žmonių. Šiam šimtui sekasi puikiai, bet tada atsiranda nauja technologija. O dabar tokiam pat kiekiui prekių pagaminti pakanka vos 50 žmonių. Tai reiškia, kad likę penkiasdešimt bus be darbo ir be pinigų.
Ši logika atrodė nepriekaištinga. Tačiau tada ekonomistai įsitikino, kad produkcijos apimtis nelieka fiksuota. Jei įmonė sugeba pagaminti daugiau prekių, ji niekada nepraleis progos padidinti pelną. Tai reiškia, kad atleistiems darbuotojams taip pat bus darbo.
Jei pardavimai padidės, o pelnas padidės, laikui bėgant kils ir darbuotojų, dirbančių prie naujos įrangos, atlyginimai. Jei gamyba taps lengvesnė ir greitesnė, tai sumažės jos savikaina, o vėliau ir mažmeninė kaina. Tai reiškia, kad vartotojams liks pinigų, jie galės parduoti daugiau įvairių prekių. Kurią taip pat reikės gaminti, o tam reikės naujų darbingų rankų.
Tai grynai teorinė samprotavimus. Tačiau istorinė patirtis rodo, kad itin spartaus produktyvumo augimo epizodus lydėjo užimtumo didėjimas, o ne mažėjimas. Kadangi daugiau pajamų virsta didesne paklausa, o norint patenkinti didesnę paklausą, reikia daugiau žmonių.
Rostislavas Kapeliušnikovas
Žinoma, kai kurie žmonės vis dar neteks darbo. Pavyzdžiui, kažkada taksi vairuotojai buvo palikti be darbo, nes vietoj jų reikėjo automobilių vairuotojų. Bet jokios katastrofos darbo rinkoje nebuvo. Ir vargu ar ši situacija pasikeis.
Kodėl turėtume laukti naujų profesijų atsiradimo
Atsakykime į šį klausimą ekonomikos ir tariamo pagrindinio jos objekto – homo Economicus – elgesio požiūriu. Viskas labai paprasta: žmonės tikrai turės naujų poreikių. Tie, apie kuriuos jie net negalėjo pagalvoti praėjusiame technologinės pažangos etape.
Bet koks naujas poreikis yra potenciali darbo vieta daugeliui žmonių. Taigi – naujų profesijų, kurios bus paklausios visuomenei, atsiradimo priežastis.
Visada kažko norėsime, o tam, kad patenkintume savo norus, prireiks kitų žmonių paslaugų. Jie visada ras ką veikti šiandieninėse sudėtingai organizuotose visuomenėse, kurios yra pagrįstos plačia darbo pasidalijimo sistema.
Rostislavas Kapeliušnikovas
Taip pat skaitykite🧐
- Kodėl nežinomybė mus taip gąsdina ir ką su tuo daryti
- 6 įgūdžiai, kurie padės jūsų vaikui ateityje susirasti šaunų darbą
- 6 blogiausi žmonijos istorijos laikotarpiai