Mokslininkai naudoja neuroninį tinklą, kad iššifruotų, ką žmogus galvoja

Amerikos mokslininkai pranešė apie sėkmingą semantinio dekoderio testavimą – MRT ir neuroniniu tinklu pagrįstą sistemą, leidžiančią suprasti, apie ką žmogus galvoja. Tai gali padėti žmonėms, kurie prarado gebėjimą bendrauti su kalba, gestais ir tekstu.

Tai pirmoji sistema, galinti atkurti nuolatinę kalbą be smegenų implanto. Jis veikia remdamasis idėjomis, semantika ir reikšmėmis, o ne konkrečiais žodžiais. Tai yra, tai leidžia perteikti mintį, bet ne tikslią formuluotę.

Norėdami tai padaryti, savanoriai buvo instruktuoti ir patalpinti į funkcinį magnetinio rezonanso tomografijos (fMRI) aparatą. Ten jie klausėsi podcast'ų, kūrė istorijas ir žiūrėjo vaizdo įrašus be garso. Gauti duomenys buvo pateikti į GPT pagrįstą neuroninės kalbos modelį ir galėjo atkurti bendrą idėją apie tai, ką žmonės girdėjo ar galvojo.

Paaiškėjo, kad nors neuroninis tinklas nelabai susidoroja su asmeniniais įvardžiais, jis sugeba perfrazuoti tai, ką girdi pacientas. Ir net tada, kai tiriamieji kūrė savo istorijas ar žiūrėjo nebyliuosius filmus, dekoderis galėjo pasiimti pagrindines mintis ir jas perteikti.

Kadangi fMRT nėra momentinis, jis nėra tinkamas kiekvienam žodžiui užfiksuoti. Tačiau su jo pagalba galite gauti informacijos, kurią pacientas galvojo kelias sekundes, mišinį. Dėl to galite stebėti, kaip idėja vystėsi žmogaus galvoje, nors tiksli formuluotė prarandama.

Pasak mokslininkų, šie rezultatai priartina mus prie ateities, kurioje mašinos gali skaityti mintis ir jas perrašyti. Tai gali kelti nerimą, kad kas nors gaus informaciją be kito asmens sutikimo – pavyzdžiui, jam miegant.

Tačiau tyrimo autoriai pažymi, kad be specialaus mokymo tiriamieji negalės perskaityti savo minčių. Be to, trys savanoriai buvo partrenkti automobilio klausydamiesi podcast'o, kai dar ką nors darė: galvojo skaičiuodami, vardydami gyvūnus ar pasakodami kitą istoriją apie save.

Komanda tikisi ateityje paspartinti procesą, kad galėtų nuskaityti mintis realiuoju laiku.