„Kartais spragteli: priešais tave vis dar žmogus“. Pokalbis su teismo medicinos eksperte Olga Fateeva
įvairenybės / / April 05, 2023
Kaip skrodimas leidžia nustatyti žmogžudystės aplinkybes ir kokius baisius dalykus mato dirbantys su mirusiaisiais.
Medicinos ekspertas – specialistas, atveriantis žmonių kūnus ir padarantis išvadas apie jų mirties priežastis. Jis bendradarbiauja su tyrėjais ir padeda jiems išsiaiškinti nusikaltimus. Ir jei dabar prisimenate serialo „Kitas“ scenas, tuomet tikrai turėtumėte perskaityti šį interviu: realiame gyvenime viskas yra visiškai kitaip.
Olga Fateeva
„Daugelyje šalių nėra teismo medicinos ekspertų“
– Iš karto paaiškinkime, kuo skiriasi kriminalistas nuo patologo.
— Teismo medicinos ekspertai tiria smurtine mirtimi mirusiųjų kūnus. Sulaukiame žmonių, kurie žuvo eismo įvykiuose, masinėse nelaimėse, nukritę iš aukščio ar žuvo.
Taip pat tiriame staigios mirties priežastis. Pavyzdžiui, kai žmogus tiesiog ėjo gatve, o po to nukrito ir mirė neaiškiomis aplinkybėmis.
Kita vertus, patologai mirusiuosius atveria tik nuo ligų – pavyzdžiui, nuo
širdies ir kraujagyslių. Ir, skirtingai nei teismo medicinos ekspertai, jie netiria kūnų vėlyvųjų lavoninių pokyčių būsenoje – irimo, mumifikacijos ir pan. Tai mūsų darbas.Daugelyje šalių nėra teismo medicinos ekspertų, o tik patologai, kurie atlieka šiuos du vaidmenis. Tačiau Rusijoje teismo medicinos ekspertizė ir patologinė anatomija yra atskirtos.
Nors džiaugčiausi, jei šios specialybės būtų sujungtos. Nes su bet kokiu įtarimu dėl smurtinio mirties pobūdžio – juokais kalbant, su lūžis mažasis pirštelis – patologai siunčia mums lavonus.
– Prašau dar kartą paaiškinti, ką reiškia smurtinė ir nesmurtinė mirtis?
– Mirtis dėl natūralių priežasčių – senatvės ir ligų – laikoma nesmurtine. Visa kita yra smurtinė mirtis.
Kitas dalykas – kriminalinė ir nekriminalinė mirtis. Šias sąvokas valdo policija. Apytiksliai kalbant, apsinuodijimas alkoholiu – tai dažniausiai ne kriminalinė, bet kartu ir smurtinė mirtis.
– O kokia yra pagrindinė smurtinių mirčių priežastis?
- Apsinuodijimas. Dažnai kalbama apie perdozavimą, tačiau ne tradicinio heroino, o kitų medžiagų, kurios dabar sparčiai sintetinamos. Autorius statistika, maždaug kartą per savaitę pasaulyje pasirodo vienas vaistas.
Prieš keletą metų buvo laikotarpis, kai nemažai mirčių sukėlė apsinuodijimas medžiaga, kuri naudojama oftalmologijoje. Sušvirkštas į kraują, sukelia haliucinacijas – tokį poveikį narkotikų vartotojai bandė pasiekti.
„Jūs suprantate, kad tai ne mirtis nuo ūminio širdies nepakankamumo, o žmogžudystė“
– Kokia jūsų darbo rutina?
– Dirbu morge. Kiekvieną dieną atidarome kūnus, kurie atkeliavo pas mus per pastarąją dieną. Jų skaičiaus nuspėti neįmanoma, todėl nežinau, kiek darbų manęs lauks rytoj.
Mes visą laiką gyvename nenuspėjamo streso būsenoje. Šiandien galiu atidaryti vieną lavoną, o rytoj - keturis.
Be to, turiu ir kitų pareigų. Pavyzdžiui, kartu su klinicistais dalyvauju klinikinėse, anatominėse konferencijose, kuriose aptariami įvairūs mirties atvejai ligoninėse, einu į teismus, konsultuoju gydytojus, policijos pareigūnus.
Kaip atliekama skrodimas?
– Štai pagrindiniai žingsniai.
1. Susipažinkite su siuntimo dokumentais iš tyrimo ir tyrimo institucijų. Juose gali būti konkrečių tyrėjo klausimų ir užduočių. Pavyzdžiui, pašalinkite tam tikrus pažeistus audinių fragmentus arba paimkite mėginius kraujo ir plaukai. Taip pat gali kilti klausimų dėl smūgių skaičiaus ir aukos bei užpuoliko padėties vienas kito atžvilgiu.
Kartu gaunu lavono ir įvykio vietos apžiūros protokolą. Ir jei tai yra ligoninėje mirusio žmogaus kūnas, tai ir jo medicininis įrašas. Prieš eidama į skrodimą būtinai ją išstudijau.
2. Kūną fotografuoju keliais rakursais. Tikslas – kai kurios savybės ir žala. Jei tai nepažįstamo žmogaus kūnas, reikia šiek tiek daugiau nuotraukų: jos parodomos identifikuojantiems asmenims.
3. Atlieku studijas lauke. Aprašau taršą ir išskyras. Būtinai atkreipkite dėmesį į kraujo pėdsakus ir jų skaičių. Taip pat svarbi drabužių būklė. Prieš teismo medicinos ekspertizę daiktai neišimami ir, esant galimybei, išlaikoma jų padėtis ant kūno.
Kūnas aprašomas iš viršaus į apačią ir iš išorės į vidų. Jei kalbame apie neatpažintą asmenį, aš darau žodinį portretą specialia technika. Būtinai atkreipkite dėmesį į visas funkcijas – pvz. tatuiruotės, randus, dantų būklę, rainelių spalvą, operacijų pėdsakus ir pan.
Aprašau lavoninius reiškinius, kad galėčiau nustatyti, prieš kiek laiko jis mirė.
4. Atlieku skrodimą - vidinis tyrimas. Atliekama kaukolės skrodimas su smegenų ištraukimu, taip pat liemens skrodimas. Tuo pačiu metu organo kompleksas išsiskiria iš liežuvio į tiesiąją žarną ir vidinius lytinius organus.
Kalbant apie traumą, darau pjūvius galūnių minkštuosiuose audiniuose, apžiūriu kaulus, stuburą, nugaros smegenis, jei yra tam indikacijų.
5. Rašau diagnozę. Ir darau išvadas.
– Ar yra buvę taip, kad buvo spėjama viena mirties priežastis, o po skrodimo paaiškėjo, kad ji kitokia?
– Taip. Būna, kad atveri žmogų, kuris, atrodo, staiga mirė, ir tada pamatai ženklų asfiksija ir tu supranti, kad tai ne mirtis nuo ūminio širdies nepakankamumo, o žmogžudystė.
Galų gale, pirma, tyrimo metu galite nepastebėti mažų pusmėnulio formos įbrėžimų ant kaklo. Antra, jų gali visai nelikti, jei žudikas, pavyzdžiui, naudojo šaliką.
Taip pat galima praleisti šūvio žalą. Jeigu susiduriame su vadinamuoju smulkmenu – mažo kalibro – ant galvos odos, įėjimo žaizdos galima tiesiog nepastebėti.
Kartais nutinka taip, kad apžiūri ligoninėje mirusio žmogaus kūną. Ir atrodytų, kad pagal medicininę pažymą pastebite komplikacijų po pirminės traumos. O skrodimo metu aptinkate jatrogeniškumo požymių – medicininės intervencijos, dėl kurios prasidėjo mirtis.
Dabar, pavyzdžiui, už krūtinės suspaudimai naudojamas autopulsas. Tai prietaisas, kuris ritmingai spaudžia krūtinę. Pirmieji šio prietaiso naudojimo atvejai buvo lydimi daugybinių šonkaulių sužalojimų, kurių susiformavo daugiau nei naudojant tradicinį gaivinimo būdą. Kalbama ne tik apie kepenų plyšimus, kurie atsiranda ir atliekant netiesioginį masažą rankomis, bet ir širdies plyšimus.
– Jūs ne tik dirbote morge, bet tuo pat metu buvote budintis medicinos ekspertas ir eidavote tiesiai į nusikaltimo vietas. Kokia buvo pati gėdingiausia vieta, kur teko atlikti kūno egzaminą?
– Taip, aš nuėjau į įvykio vietą savo darbo pradžioje. Prisimenu „gražius“ butus, kurių grindys nusėtas po kojomis traškančiais tarakonais.
Bet bene labiausiai šokiruojantis atvejis buvo šis. Atėjome į skambutį neveikiančiai šeimai. Mama, tėvas ir sūnus gyveno mažame kambarėlyje. kentėjo tėvas alkoholizmas. Kai jis dar kartą grįžo namo girtas, žmona per muštynes trenkė jam į galvą. Jis krito, bet, matyt, ir toliau visiems kėlė nerimą. Tada ji pririšo jį prie lovos kojos, o paskui pasmaugė pagalve. Berniukas tuo metu sėdėjo kambaryje ir darė namų darbus.
Po apžiūros nusprendžiau pasivaikščioti po butą – susidomėjau, nes tai buvo viena pirmųjų mano kelionių. Leidžiami operatyviniai ir kriminalistai.
Pradėjau vartyti berniuko mokyklinį sąsiuvinį. Jame kaitaliodavo namų ir klasės darbai, parašyti lygia, tvarkinga rašysena. Tarp jų išsiskyrė paskutinė, užėmusi tik vieną eilutę.
Tai buvo vienintelis sakinys iš raudonos linijos: „Mama pasmaugė tėtį“.
Vaiko rašytas liudijimas, taip tiesiogiai ir atvirai... Tai buvo baisiausia.
Ar gavote skundų dėl savo darbo? Kaip jie atrodė?
– Taip. Dažniausia ir dažniausiai pasitaikanti problema – nepasitikėjimas. Mirusiojo artimieji gali pateikti skundą dėl mano nustatymo, kad mirtis įvyko dėl nesmurtinių priežasčių. Jie galvoja: „Ne, jis buvo nužudytas! O ekspertas, žinoma, susitarė, paėmė pinigus ir nuslėpė nusikaltimą! Tai klasikinis modelis iš filmai.
Dažnai nutinka taip, kad netyčia nukrenta iš aukščio arba įvyksta savižudybė. Tačiau artimieji tuo netiki, ypač jei mirtis įvyko liudininkų akivaizdoje. Prasideda papildomi tyrimai, einam nervus.
Yra paplitęs mitas, kad nesunku apskaičiuoti, ar žmogus nukrito su iš pradžių jam duotu pagreičiu, ar ne. Bet tai netiesa. Tam nėra aiškių ir patikimų morfologinių kriterijų. Galima daryti prielaidą, kalbėti, galvoti, bet 100% nustatyti neįmanoma.
Pavyzdžiui, man buvo toks atvejis. Jauna mergina iškrito pro langą. Prieš tai ji bute buvo su draugu. Žuvusiojo mama nusprendė, kad būtent ji išmetė dukrą. Ir parašiau baigiant, kad mergina tiesiog nukrito, nepatikslindama ar ji pati, ar su kažkieno pagalba. Policija turi tai sutvarkyti. Dėl to mama padavė skundą ir galiausiai buvau pakviesta į apklausą. Tiesą sakant, aš nežinau, kuo istorija baigėsi.
Teismo medicinos ekspertai dažnai atsiduria tokiose situacijose, kai negali apsiginti. Jeigu kaltinamasis turi gerus advokatus, jam bus lengva pakirsti teismo pasitikėjimą išvadomis.
Pavyzdžiui, pagal užsakymą turiu nurodyti padalijimo kainą termometras, kuris matavo temperatūrą, skrodimo metu naudotos liniuotės dalijimosi reikšmę, fotoaparato, kuriuo buvo užfiksuotas mirusiojo kūnas, markę. Jeigu visa tai neparašyta, teismas gali abejoti likusia išvadoje parašyta informacija. Įskaitant - diagnozėje, mirties priežastyje, išvadose. Nors man nelabai įdomi termometro padalijimo kaina.
„Dirbti su gyvaisiais reikia daugiau drąsos“
– Kuo pasireiškia jūsų profesinė deformacija?
– Padidėjusiu cinizmu – visiškai aštrus ir bekompromisis. Kai pradėjau tai pastebėti savyje, pabandžiau su tuo dirbti. Dabar jaučiu daugiau emocijų, ir tai mane trikdo. Tačiau kartu jaučiu, kad tampu labiau žmogiška.
Taip pat pastebėjau, kad atvertą kūną traktuoju kaip tyrimo medžiagą. Susiduriu su įdomiais, neįdomiais, juokingais atvejais. Kažkur paslysta konkretus medicininis juodas humoras. Bet kartais spusteli: priešais tave vis dar žmogus.
– Ar yra buvę, kad ši profesija jums bjaurėjosi?
– Pasibjaurėjimą jaučiau, ko gero, porą kartų, kai išėjau po dekreto. Nėštumo metu pasikeitė mano kvapų suvokimas. Todėl, kai pradėjau tirti puvimo lavonus, mane ištiko fizinis pykinimas. Paprastai tai niekada neįvyksta man!
Ir kai kurie košmarai, su kuriais susiduriu, sukelia man daugiau baimės ir bejėgiškumo jausmo. Bet „greitas tempasAprašiau du įvykius, kurie mane sukrėtė.
2016 metais Sočyje lėktuvas sudužo su Aleksandrovo ansambliu. Ir 2018 metais buvo lėktuvo katastrofa Ramenskoje (rajonas Maskvos srityje. — Maždaug red.).
Vietoj kūnų buvo atvežtos jų skeveldros. Negalėjau įsivaizduoti, kad egzistuoja tokia jėga, kuri gyvus žmones paverčia dešimtimis tūkstančių gabalų.
Jei Sočyje lėktuvas įkrito į jūrą ir iš ten nebuvo įmanoma tiek sugauti, tada Ramenskoje atsirado galimybė surinkti palaikus iš žemės. Lėktuve buvo 71 keleivis. Jie atnešė daugiau nei 10 000 žmonių kūnų fragmentų.
„Tikrai reikia drąsos dirbti su tokiu dalyku!
– Manau, šiuo atveju reikėtų sugebėti nuslopinti fiziologinę natūralią reakciją. Reikia daugiau drąsos dirbti su gyvaisiais.
– Savo autobiografinėje „Skoropostižkoje“ rašote, kad į šią sferą atėjote padėti žmonėms. Kaip tiksliai manote, kad tai darote?
– Maniau, kad ši specialybė, viena vertus, padeda teisingumui. Kita vertus, tai gerina medicininės priežiūros kokybę. Juk būtent mirtingumo statistikos dėka planuojamas ateinančių metų sveikatos priežiūros biudžetas.
Jei, pavyzdžiui, daug žmonių mirė nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tai pramonė kardiologija turėtų skirti daugiau lėšų: rengti naujus gydytojus, aprūpinti ligonines moderniais vaistais ir aukštųjų technologijų įranga...
Tačiau praktiškai tai neveikia. Medicinos statistika yra sudėtingas dalykas. Tai matėme COVID-19 pavyzdžiu. O biudžeto pinigai tarp sektorių ne visada paskirstomi teisingai.
Kalbant apie pagalbos teisingumą, teismo ekspertizės sritis yra siaura.
Detektyviniai filmai sukūrė mitą, kad medicinos ekspertas yra karalius ir dievas, kuris jums pasakys viską apie nusikaltimą.
Kino galia tokia didelė, kad dažnai ja patiki net tyrimų ir tyrimų agentūrų darbuotojai. Jie ateina pas mane žodžiais: „Pasakyk, kokiomis aplinkybėmis įvyko žmogžudystė“.
Tačiau teismo medicinos ekspertizė gali atsakyti į šį klausimą labai retais atvejais. Juk tai mokslas, pagrįstas morfologija, tai yra tuo, ką matai: akimi, padidinamuoju stiklu ar mikroskopu.
Jei priešais jus yra dūrio pjūvis žaizda, todėl yra žaizdos kanalas. Galima išmatuoti, nustatyti ašmenų ilgį ir plotį, šio kanalo kryptį. Bet jei jūsų paklaus, kur buvo užpuolikas, supranti, kad jis gali būti ir priekyje, ir už nugaros, ir šone. Vien remiantis teismo medicinos eksperto turimais duomenimis to atkurti neįmanoma.
Todėl realus darbo, kurio vertas tyrimas, procentas yra labai mažas.
Tiek metų paskyręs šiai profesijai, suprantu, kad esu pastatytas į sistemą, be kurios žmogus mūsų šalyje negali būti palaidotas. Tai vienintelė pagalba, kurią teikiu žmonėms. Tokios mintys negali būti paguoda - tai yra įžeidžiantis minimumas. Todėl planuoju mesti darbą. Aš iš naujo įvertinau tai, ką darau.
Taip pat skaitykite🧐
- „Problema yra ne tame, kad žmonės kvaili, o tame, kad niekas jiems nieko paprastai nepaaiškina“ – interviu su epidemiologu Antonu Barčuku.
- „Reikėtų vengti tų, kurie kuria „autorinius metodus“: interviu su psichiatru Aleksandru Chomskiu
- „Kas vienija šiuos žmones? Jie negaili“: interviu su Raudonojo kryžiaus darbuotoju Ilja Ivanovu