Kas yra stresas ir kodėl jis pavojingas?
įvairenybės / / April 03, 2023
Stresas netgi naudingas, jei tik jo nebūna per daug.
Kas yra stresas
Stresas yra organizmo reakcija į viską, kas reikalauja dėmesį ar veiksmą. Įvairūs trigeriai arba stresoriai sukelia organizmui fizinį, psichologinį ir emocinį stresą. Dėl šių reakcijų atsakymai adrenalino hormonas. Jis smarkiai išsiskiria į kraują, jei kas nors gąsdina žmogų. Jo dėka kūnas ruošiasi kovoti ar bėgti nuo pavojaus, sutelkia savo pajėgas susidoroti su grėsme.
Taigi stresas yra normali reakcija. Mums tai gali būti netgi naudinga, nes padeda būti budriems, motyvuotiems ir išvengti pavojų. Pavyzdžiui, jei jūsų laukia svarbus išbandymas, stresas padeda jūsų kūnui dirbti sunkiau ir ilgiau nemiegoti.
Bet jei stresas tęsiasi be atsipalaidavimo laikotarpių, tai tampa problema.
Kas yra stresas
Valgyk keturi streso tipai:
- Ūmus stresas. Tai trunka neilgai ir atsiranda, pavyzdžiui, jei filme pamatėte rėkiantįjį arba kažkas priėjo prie jūsų iš nugaros ir sušuko „Boo!“.
- Epizodinis ūmus stresas yra ūmus stresas, kuris dažnai pasireiškia. Tai atsiranda tiems, kurie prisiima per daug ir nerimauja dėl visko iš karto. Dėl to nuolat kyla kažkokių bauginančių situacijų, jos daro spaudimą – pavyzdžiui, terminai.
- Lėtinis stresas yra labai ilgalaikė įtampa, kuri atrodo begalinė ir neišvengiama. Pavyzdžiui, dėl sunkios ligos, nesėkmingos santuokos, finansinių problemų ir kitų nuolatinių neramumų.
- Eustress yra tai, ką patiriame ekstremalaus sporto metu. Tai yra malonus, jaudinantis, nervus veriantis jausmas skrendant slidėmis žemyn nuo kalno ar važiuojant motociklu.
Kaip organizmas reaguoja į stresą
Organizmo autonominė nervų sistema reguliuoja širdies ritmą, kvėpavimą, regėjimo pokyčius ir kt. Paprastai tai yra atsakas į adrenalino išsiskyrimą vyksta sekantis:
- širdies plakimas pagreitėja;
- kvėpavimas tampa dažnesnis ir paviršutiniškas;
- sulėtėja virškinimas, nes kraujas teka į raumenis;
- budrumas padidėja.
Šis integruotas atsakas padeda organizmui susidoroti su kritinėmis situacijomis.
Kokie požymiai rodo, kad stresas tapo per didelis
Per didelis ir užsitęsęs stresas perkrauna organizmą, atsiranda neigiamų padarinių. Kartais ne iš karto galima suprasti, kad šiuos pokyčius lemia psichologinė būklė, o ne kokia nors kūno liga.
Streso požymiai Gegužė būti:
- žarnyno problemos, pvz., vidurių užkietėjimas ar viduriavimas;
- virškinimo problemos, pvz., nevirškinimas, sunkumas skrandyje, dujų susidarymas;
- atminties sutrikimas;
- dažni galvos skausmai;
- nuovargis;
- koncentracijos praradimas;
- panikos priepuoliai;
- seksualinės problemos;
- žandikaulių ir kaklo įtempimas, dantų griežimas;
- nemiga arba, priešingai, labai stiprus mieguistumas;
- svorio netekimas arba padidėjimas;
- menstruacijų sutrikimas;
- piktnaudžiavimas alkoholiu ar nelegaliomis medžiagomis, siekiant atsipalaiduoti;
- kompulsyvus, ty nekontroliuojamas apsipirkimas, pornografijos žiūrėjimas ir masturbacija;
- per daug aistros kompiuteriui ar azartiniams lošimams.
Koks yra nuolatinio streso pavojus
Kai žmogus patiria nuolatinį stresą, jo autonominė nervų sistema būna hiperaktyvios būsenos, net kai nėra jokio pavojaus. Tai priverčia organizmą sunkiai dirbti. Štai kodėl Gegužė išsivysto tokios ligos kaip:
- diabetas;
- alopecija arba plaukų slinkimas;
- širdies ir kraujagyslių ligos;
- hipertiroidizmas;
- nutukimas;
- erekcijos sutrikimas Ir priešlaikinė ejakuliacija;
- dantų ir dantenų ligos;
- depresijos ir nerimo sutrikimai;
- spuogai ir egzema;
- skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos.
Kaip padėti sau susidoroti su stresu
Streso neišvengsi, bet galima išvengti, kad įtampa netaptų per didelė. Jei jaučiate, kad streso yra daugiau nei galite atlaikyti, bandyti:
- Kvėpuokite giliai ir lėtai, kai jaučiate, kad patiriate per daug emocijų.
- Judėti. Vieniems tinka kelionė į sporto salę, o kitiems – paprastas pasivaikščiojimas.
- Atsipalaiduok. Jums gali padėti joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ir bet kas kitas. Galite treniruotis neprisijungę kūno rengybos klubuose ir bendruomenės centruose bei internetu naudodami programas.
- Išmokite atpažinti provokuojančius veiksnius, dėl kurių jūs patiriate stresą, kad, kai tik įmanoma, išvengtumėte tokių situacijų.
- Rūpinkitės savo kūnas, tai yra laikytis miego grafiko, tinkamai maitintis, atsisakyti žalingų įpročių – sveikas gyvenimo būdas didina atsparumą stresui.
- Sutikite, kad negalite visko kontroliuoti. Pabandykite rasti būdą, kaip negaišti laiko galvodami apie dalykus, kurių negalite pakeisti.
- Švęskite gerus dalykus, kurie vyksta jūsų gyvenime kiekvieną dieną, net ir smulkmenas.
- Aptardami atkreipkite dėmesį į tai, kas buvo padaryta, o ne į tai, kas nebuvo padaryta.
- Nustatykite dienos, savaitės, mėnesio tikslus. Žingsnis po žingsnio planavimas padeda geriau valdyti esamas ir ilgalaikes užduotis, o ne bandyti aprėpti begalybę.
- Sakyti „ne“ papildomoms pareigoms, kai esate per daug užsiėmęs, pavargęs ar patiria stresą. Ir apskritai atsisakykite daryti tai, ko nenorite, jei jums to nereikia.
- Neužsidarykite nuo artimųjų, palaikykite ryšį su tais, kurie jus palaiko ir padeda jaustis geriau.
- Pasikalbėkite su psichologu ar terapeutu apie tai, kas jus vargina.
Taip pat skaitykite🧐
- Kaip susitvarkyti namų ruošos darbus, kai patiriate stresą: 8 paprasti patarimai
- 6 neįprasti būdai susidoroti su stresu
- 8 naudingos knygos, kurios išmokys susidoroti su nerimu ir stresu
- Kokios yra įveikos strategijos ir kaip išsirinkti geriausią streso įveikimo strategiją
- Kaip į kūną orientuota terapija padeda sumažinti stresą ir kitas problemas