Kodėl reikia ugdyti smalsumą, jei norite pasiekti puikių rezultatų

Smalsumas yra natūrali savybė

Žmonės iš prigimties yra smalsūs. Tačiau senstant visuomenė ir švietimo institucijos dažnai verčia rinktis kitą kelią. Gyvenimas ir darbas atima iš mūsų tiek laiko, kad tampa beveik neįmanoma tyrinėti mus supančio pasaulio ir patenkinti natūralų smalsumą.

Paimkime gyvenimo istoriją Einšteinas. Jis niekada negavo rekomendacinių laiškų iš savo profesorių universitete, todėl 1902–1909 metais dirbo eiliniu raštininku patentų biure. Nepaisant to, jis sugebėjo patenkinti savo intelektualinį smalsumą, net kai turėjo dirbti šešias dienas per savaitę. Einšteinas rado galimybę plėtoti savo mokslines idėjas, parašė keturis novatoriškus straipsnius ir visiems laikams pakeitė mūsų supratimą apie tai, kas yra šviesa, materija, laikas ir erdvė.

Kritiškai, kūrybiškai ir novatoriškai mąstyti geba beveik kiekvienas. Surinkus tinkamą aplinką ir laiką, galime patobulinti esamas idėjas arba sugalvoti naujas. Tačiau tie iš mūsų, kurie tobuliname savo natūralų žmogiškąjį potraukį suprasti gyvenimo sudėtingumą ir mus supantį pasaulį, labiau linkę atrasti ar sukurti kažką unikalaus.

Nėra universalaus standarto, įstatymo ar taisyklės, leidžiančios tapti genijumi. Genialumas yra vystymosi procesas, kuris turi mažai ką bendro IQ lygis. Mūsų sugebėjimai nėra iškalti genetiniame akmenyje. Jie susideda iš mūsų tėvų ir artimųjų lūkesčių bei nuo vaikystės mums įtakos turėjusių idėjų.

Sėkmingi žmonės įvaldo principus, praktiką ir mokymosi metodus, kurie laikui bėgant tobulėja, ir tampa genijais. Ir kiekvienas iš mūsų gali pasiekti tobulumo savo srityje, turėdamas pakankamą kryptingumo ir smalsumo lygį.

Genialumas prasideda nuo smalsumo

Norint tobulinti savo įgūdžius, prireikia metų, kartais dešimtmečių. Toks sunkus darbas neįmanomas be smalsumo, be nenumaldomo noro gilintis ir ieškoti naujų būdų tobulinti amatą.

Pagal tyrimai, žmonės, kuriems prireikia mažiau nei 10 metų, kad pasiektų aukštą įgūdžių lygį, yra labiau linkę tapti genijais. Mocartas buvo nepaprastai aistringas muzikai. Pirmajam šedevrui parašyti jam prireikė beveik 20 metų. Leonardas da Vinčis jis beprotiškai domėjosi viskuo pasaulyje ir buvo tikras eruditas. Thomas Edisonas buvo apsėstas elektros lempučių. Charlesas Darwinas visą savo gyvenimą paskyrė gyvų organizmų kilmės tyrinėjimui. Einšteinas abejojo ​​beveik viskuo dėl laiko, masės, šviesos ir erdvės. Žmonės, kuriuos laikome genijais, randa trūkstamas bendro paveikslo dalis, kurių visi kiti nepaiso. Jie sujungia idėjas ir atranda nematomą ryšį tarp dalykų.

Kiekvieno žmogaus smegenys turi potencialą. Daugelis galvoja apie tai, ką siūlo švietimo sistema. Jie nespaudžia savęs iš komforto zonos ir nesimoko, ką dar sugeba. Jie nusiramina. Arba juos „suvalgo“ gyvenimas. Arba jie negali viršyti to, ko iš jų tikisi visuomenė. Jie išmoksta gauti gerus pažymius ir nustoja judėti pirmyn, kai to nereikia. Jie neseka savo smalsumu.

Kiekvienas turime savo unikalų mąstymą. Meno žmonės mąsto kitaip nei mokslo žmonės. Tačiau tai nedaro jų mažiau išskirtinių. Genijai skiriasi savo įgūdžių rinkiniu. Pikasas buvo genijus, bet ne mokslininkas. Bethovenas metė 11 metų mokykloje, kad padėtų šeimai, ir niekada neišmoko daugybos lentelės.

Tuo pačiu metu bet kas gali tapti tokiu pat kaip Albertas Einšteinas, Virginia Woolf, Charlesas Darwinas ar Marie Curie. Tam reikia tinkamos aplinkos, tikslingumo ir nuolatinio domėjimosi tuo, kas giliai jaudina. Kiekvienas gali pasiekti savo didybę, jei iš tikrųjų to nori ir gali skirti pakankamai laiko, kartais dešimtmečius, tam, kas jam iš tikrųjų rūpi.

Genijus yra kiekvienas, turintis smalsumą ieškoti išsamesnių atsakymų į pažįstamus klausimus, rasti atradimų, užmegzti nestandartinius ryšius tarp objektų ir reiškinių ir sugalvoti naujų būdų ką nors padaryti daryti. Tai gali būti tu.