Kaip grupinė terapija padeda pažinti save ir pakeisti savo gyvenimą

Kas yra grupinė psichoterapija

Grupinė psichoterapija – tai reguliarus nedidelio skaičiaus žmonių susitikimas vadovaujant specialistui, kurio metu dalyviai padėti vienas kitam spręsti asmenines, tarpasmenines ir socialines problemas.

Yra daug grupinės psichoterapijos rūšių. Jie gali būti sąlygiškai suskirstyti pagal šiuos kriterijus:

• Atvirumo laipsniai. Yra grupių, prie kurių galite prisijungti bet kada. Jų sudėtis permaininga: žmonės gali ateiti ir išeiti kaip nori. Yra ir uždarų grupių. Jų dalyviai terapiją pradeda vienu metu ir kartu ją išgyvena iki pat pabaigos.
• Terapijos tikslai. Yra įgūdžių grupės, kurių tikslas – išspręsti tam tikras problemas. Pavyzdžiui, tai gali būti pykčio valdymo mokymas arba kova su alkoholizmu. Taip pat yra egzistencinių bendruomenių, kurios yra labiau filosofinės ir skirtos suprasti save, atrakinti savo potencialą ir keisti asmenybę. Psichodinaminės grupės gali derinti abu – savęs pažinimą ir specifinį įgūdžių ugdymą.
instagram viewer
• Dalyvių homogeniškumas. Priklausomai nuo tikslo, grupėje gali būti žmonės, turintys panašių problemų, pavyzdžiui, alkoholizmas ar depresija, arba visiškai skirtingi žmonės. Dalyviai taip pat gali būti atrenkami pagal lytį, amžių, tam tikrų sutrikimų buvimą ar gyvenimo aplinkybes.
• Naudojamos nuorodos. Grupinėje formoje gali būti naudojamos įvairios terapijos rūšys: kognityvinė elgesio terapija (CBT), priėmimo ir atsakomybės terapija, sandorių analizė, meno gydymas ir daug daugiau.

Paprastai psichoterapeutas savo darbe neapsiriboja vienu požiūriu.

Kaip grupinė terapija padeda keistis į gerąją pusę

Grupinės psichoterapijos rūšys labai skiriasi viena nuo kitos, tačiau jos visos turi keletą bendrų terapinių veiksnių.

Suteikia paramą

Kai žmogus susiduria su psichikos sutrikimu ar gyvenimo sunkumais, jis gali jaustis atskirtas nuo kitų. Grupinė veikla padeda įveikti jausmus vienatvė.

Klausydami kitų dalyvių pasakojimų, žmonės supranta, kad jų mintys ir emocijos yra panašios. Pasirodo, kiti kovoja su tomis pačiomis problemomis, patiria panašių sunkumų – ir tai atneša palengvėjimą.

Be to, kai grupės nariai stebi savo bendražygių sėkmę, tai įkvepia optimizmo dėl jų būklės: „Jei kiti gali tai padaryti, galiu ir aš“.

Padeda pažinti save per bendravimą su kitais

Patekęs į grupę, žmogus ir toliau elgiasi įprastu būdu – kaip elgiasi įprastame gyvenime.

Pavyzdžiui, jei žmogus yra įpratęs atsakomybę už savo gyvenimą perkelti kitiems, jis žiūrės stiprią asmenybę turinčią grupę – terapeutą ar kitą lyderį – prie jos prisirišti ir priimti rekomendacijas.

O tas, kuris nėra įpratęs kreipti dėmesio į kitus, bandys tai pertraukti į save. Pavyzdžiui, pertraukite, ilgai kalbėkite apie savo problemas ir nekreipkite dėmesio į nepažįstamų žmonių diskusijas.

Sulaukęs atsiliepimų apie save iš kitų grupės narių ir terapeuto, žmogus turi galimybę pamatyti šiuos modelius ir žengti žingsnį pokyčių link. Tuo pačiu metu Jekaterina Dombrovskaya pažymi, kad naudos galima gauti tiesiog stebint kitus.

Kai grupė analizuoja vieno žmogaus situaciją, kiti lygina savo asmeninę patirtį ir dažnai randa paralelių. Taigi, vieno žmogaus istorija gali paskatinti kitus suprasti savo problemą.

Leidžia patobulinti savo bendravimo įgūdžius

Grupėje tvyro pasitikėjimo ir atvirumo atmosfera, žmogus gauna galimybę sužinoti, ką iš tiesų apie jį galvoja kiti, kaip suvokia jo elgesį, kaip mato jo problemas.

Sulaukęs atsiliepimų iš kitų, jis gali tobulinti savo įgūdžius. bendravimas - susitvarkyti su tuo, kas jam trukdo kurti santykius realiame gyvenime.

Kokiems sutrikimams gydyti veiksminga grupinė terapija?

Dvi metaanalizės patvirtinokad grupinis darbas taip pat veiksmingai mažina depresijos ir nerimo simptomus, kaip ir tiesioginis kontaktas su terapeutu.

Be šių bendrų sutrikimų, grupinė terapija taip pat taikomos tokiomis sąlygomis:

• potrauminio streso sindromas;
• valgymo sutrikimai;
• sunkios ligos, tokios kaip vėžys;
• mylimo žmogaus netektis;
• įvairios priklausomybės;
• emociniai asmenybės sutrikimai;
• elgesio ir bendravimo problemos.

Taip pat grupinis darbas gali padėti tiems, kurie siekia savęs tobulėjimo ir nori mokytis bei augti saugioje aplinkoje.

Kaip veikia grupinė terapija?

Paprastai susitikimuose dalyvauti nuo 5 iki 15 žmonių, užsiėmimas trunka 1-2 valandas ir kartojamas kas savaitę. Pamokos turinys priklauso nuo terapijos metodo ir tikslų.

Atviroje grupėje užsiėmimas dažniausiai prasideda naujų narių pristatymu. Tada visi ką nors pasakoja, dalijasi patirtimi, emocijomis.

Uždaroje grupėje, kurioje visi dalyviai yra gerai pažįstami, užsiėmimo pradžioje vertinama praėjusi savaitė. Žmonės kalba apie savo depresijos lygį ir nerimas, prisiminkite svarbius įvykius, kuriais norite pasidalinti.

Jei terapeutas duoda namų darbus, užsiėmimo metu gali aptarti jų įgyvendinimą – kas atsitiko, kokie sunkumai iškilo. Be to, kai kuriuos pratimus galima atlikti klasėje, o tada aptarti rezultatus. Užsiėmimo pabaigoje kiekvienas pasakoja apie savo emocijas ir jausmus, suteikia ir gauna grįžtamąjį ryšį.

Grupinės terapijos naujokams iš pradžių gali būti nepatogu atsiverti nepažįstamiems žmonėms. Tačiau šis jausmas greitai praeina.

Kaip ir bet kurioje bendruomenėje, terapijos grupėse tarp narių gali kilti kivirčai. Tai ne tik nekenkia gydymui, bet ir gali turėti teigiamą poveikį.

Terapeutas nesistengia tylėti konfliktas, bet naudoja jį kaip medžiagą darbui – padeda žmonėms įveikti savyje esančius prieštaravimus, suprasti, kokie įsitikinimai slypi už jų reakcijos, ir kurti adaptyvios elgesio strategijas.

Kalbant apie seansų skaičių, viskas priklauso nuo terapijos tipo. Pavyzdžiui, įgūdžių grupės gali būti skirtos 10-15 užsiėmimų, kurių metu žmonės palaipsniui įgis naudingų įgūdžių.

Tuo pačiu metu kitų tipų terapiniai susitikimai gali neturėti aiškios struktūros. Pamokos tema priklausys nuo to, su kuo dalyviai ateis.

Kaip išbandyti grupinę terapiją

Sužinokite, kokie grupinės terapijos užsiėmimai siūlomi jūsų vietovėje. Prieš įrašydami pasikonsultuokite su specialistu, dirbančiu su grupe, ir paaiškinkite:

1. Koks jo išsilavinimas ir darbo patirtis?. Sužinokite, ar specialistas kada nors dirbo su žmonėmis, kurie turėjo tokių pačių problemų kaip ir jūs.
2. Ar pamokos padės pasiekti užsibrėžtus tikslus?. Nuspręskite, ko norite iš grupinės terapijos: susitvarkykite su sutrikimu, atsisakykite blogo įpročio, apskritai pagerinti savijautą, išsiugdyti kai kuriuos asmenybės bruožus, išgyventi sunkius laikus, tobulėti santykiai. Priklausomai nuo jūsų tikslo, terapeutas patars geriausią variantą.
3. Kiek žmonių bus grupėje. Mažose bendruomenėse nariai sulaukia daug dėmesio, gali išsamiai aptarti savo problemas ir sunkumus. Tuo pačiu metu daugybės grupių nariai susitinka su daugybe žmonių, kurių kiekvienas gali rodyti gerą pavyzdį arba paskatinti vertingą mintį.

Jei jau dirbate su terapeutu, paklauskite jo, ar prie individualių užsiėmimų neturėtumėte pridėti grupinių užsiėmimų, ar asmeninius susitikimus visiškai pakeisti darbu su kitais žmonėmis.