JT perspėja apie daugiau katastrofų ir nelaimių ateinančiais metais
įvairenybės / / April 27, 2022
„Pasaulis iš tikrųjų finansuoja savo sunaikinimą“.
Pagal naują ataskaitaNaujoje JT ataskaitoje nustatyta, kad sulaužytas žmonijos rizikos suvokimas pakeičia pasaulinę pažangą „savinaikinimo spirale“ Jungtinės Tautos, katastrofų o nelaimės pastaraisiais metais pastebimai padažnėjo ir artimiausiu metu tik didės.
Jungtinių Tautų nelaimių rizikos mažinimo biuras (UNDRR) cituoja statistiką, kad nuo 1970 iki 2000 m. pasaulyje per metus užregistruojama nuo 90 iki 100 įvairių nelaimių, o nuo 2001 iki 2020 m. šis skaičius išaugo iki 350-500 nelaimių.
Tai apima žemės drebėjimus, cunamius, ugnikalnių išsiveržimus, ekstremalius orus, pasėlių nesėkmes, epidemijas ir daugelį kitų biologinių, geofizinių ir stichinių nelaimių. Tuo pačiu metu JT neatsižvelgė į „mažo masto“ nelaimes, kurios paliečia tik vietos bendruomenes ir kurioms nereikia nacionalinės ar tarptautinės pagalbos.
Niekada šiuolaikinėje istorijoje žmonija nebuvo susidūrusi su tiek daug pažįstamų ir visiškai naujų pavojų ir pavojų.
Ataskaitoje pažymima, kad žmogaus veikla padidino šių nelaimių dažnį. Taigi žemės drebėjimas ar potvynis katastrofiški tampa tik tada, kai padaroma žala žmonėms ar bendruomenėms. Tačiau populiacijos klesti daugelyje nykstančių regionų, pavyzdžiui, nyksta pakrantės, labiau pažeidžiamos audrų. Todėl daugelis stichinių nelaimių, kurios anksčiau galėjo būti paliktos be priežiūros, dabar gali pridaryti niokojančios žalos.
Žmogaus sukelta klimato kaita taip pat padidino gamtos pyktį. Pavyzdžiui, pakilo pasaulinė temperatūra karščio bangos o laukinių gaisrų sezonai intensyvesni. Dėl to per pastaruosius penkerius metus stichinės nelaimės nusinešė daugiau mirčių nei per pastaruosius penkerius metus.
Jei ir toliau viskas klostysis pagal tą patį scenarijų, 2030-ieji gali būti daug niūresni. Nelaimingų atsitikimų, susijusių su ekstremalia temperatūra, skaičius nuo 2001 m. gali padidėti tris kartus. O bendras nelaimių skaičius išaugs iki maždaug 560 per metus arba, grubiai tariant, apie 1,5 stichinės nelaimės per dieną.
Kaltė yra klaidingas rizikos suvokimas, pagrįstas „optimizmu, neįvertinimu ir nenugalimumu“, dėl kurio priimama politiniai ir finansiniai sprendimai, kurie padidina esamą pažeidžiamumą ir kelia pavojų žmonėms, rašoma pranešime.
Priemonėms, skirtoms stichinių nelaimių prevencijai ir ankstyvam rizikos mažinimui, šiandien skiriamas minimalus finansavimas. 2010–2019 metais tam buvo išleista tik 5,5 milijardo dolerių, o restauravimo darbams – 7,7 milijardo dolerių. Tai menkos sumos, palyginti su pinigais, skirtais laikinam reagavimui į ekstremalias situacijas, kurie per tą patį laikotarpį priartėjo prie 120 mlrd.
Pasaulis turi padaryti daugiau, kad nelaimių rizika būtų įtraukta į tai, kaip gyvename, statome, investuojame ir į tai, kas varo žmoniją į savęs naikinimo spiralę.
Amina J. Mahometas
Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus pavaduotojas
Taip pat skaitykite🧐
- Iki 2100 m. tik vienas miestas planetoje galės vėl surengti žiemos olimpines žaidynes.
- Mokslininkai parodė, kaip užtvindyti pasaulio miestus išlaikant visuotinio atšilimo tempą
- JT klimatologai paskelbė nerimą keliančią ataskaitą apie visuotinį atšilimą