Sunkiais laikais gyvūnai taip pat patiria stresą. Štai kaip padėti savo augintiniui susidoroti su nerimu
įvairenybės / / March 06, 2022
Rūpestingas šeimininkas nepamirš augintinio pamaitinti ar pavedžioti, tačiau gali netekti iš akių „psichinės“ gyvūno būsenos.
Kas sukelia gyvūno nerimą?
Priežasčių yra nemažai. Savininko apatija ar nedėmesingumas, persikėlimas į naują vietą, baldų remontas ar net paprastas pertvarkymas, ilga ir varginanti kelionė, apsilankymas veterinarijos klinikoje, mažas vaikas namuose, staigus garsus triukšmas iš gatvės - bet kuri iš šių aplinkybių gali išprovokuoti nerimas.
Skirtingi gyvūnai skirtingai reaguoja į dalykus. Pavyzdžiui, šunims būdingas vadinamasis išsiskyrimo nerimasG. Flaniganas, N. H. Dodmanas. Rizikos veiksniai ir elgesys, susiję su šunų atsiskyrimo nerimu / Amerikos veterinarijos medicinos asociacijos žurnalas - vienatvės sukeltas nerimas. Daugelis šunų geriau jaučiasi artimųjų aplinkoje. Haskiai, bigliai, malamutai yra šunų šunų standartai. Kita vertus, katės gana ramiai ištveria ilgą šeimininko nebuvimą šalia. Pagrindinė jų streso priežastis yra kitų kačių buvimas namuose, Jis kalba Nerimaujate dėl neįprasto savo katės elgesio? Peržiūrėkite mūsų vadovą, kaip pastebėti streso požymius katėje / kačių apsaugą Britų labdaros organizacija Cats Protection.
Daugelis augintinių labai jautriai reaguoja į emocinę situaciją namuose. Pavyzdžiui, šeimininko nerimas gali paveikti šunį. Vieno iš studijų autoriai atradoA. S. Sundmanas A. C. Svensonas, E. Van Poucke'as A. Faresjo, L. Roth. Ilgalaikio streso lygis yra sinchronizuojamas šunims ir jų šeimininkams / Mokslinės ataskaitoskad jei žmogus ir šuo daug laiko praleidžia kartu, jų kortizolio – streso hormono – lygis gali sinchronizuotis. Daugelis papūgų, ypač kakadu ar pilkosios, yra nepaprastai socialiniai paukščiaiKaip sužinoti, ar jūsų paukštis nepatenkintas ar patiria stresą – ir ką daryti / PetMD. Jei šeimoje jie nustoja kreipti dėmesį į plunksnuotį, jis labai susierzina ir gali net bandyti pakenkti sau.
Net emocinei augintinio reakcijai ir elgesiui įtakos turi bendra jo organizmo būklė, hormoninė fone, asmeninio įsitraukimo į stresinę situaciją laipsnį ir trauminio veiksnio gyvenimo patirtį praeitis. Nenustebkite, jei katė jums pakėlė gatvėje, prie lytėjimo neina. Galbūt kiti žmonės su juo elgėsi žiauriai, todėl gyvūnas yra atsargus glostymui.
Kaip stresas pasireiškia naminiams gyvūnėliams
Pirmasis varpas – tai elgesio ir charakterio pasikeitimas. Jei rami ir meili katė pradėjo nervintis ir rodyti agresiją, tai yra streso požymis. Veiklus ir linksmas šuo puolė į apatiją, o veterinarijos gydytoja jokių sveikatos problemų nenustatė – greičiausiai augintinis nerimauja. Papūga nenori išeiti iš narvo, nors su malonumu skraidydavo po butą – gali susinervinti ar įsižeisti.
Stresas gyvūnams dažnai pasireiškia fiziologijos lygmeniu. Augintinis gali eiti į tualetą netinkamoje vietoje, atsisakyti maistasleisti nebūdingus garsus. Stresą patiriančios katės dažnai pradeda nevaldomai laižytis, šunys kišia po savimi uodegą ir nervingai atsisėda, o paukščiai patys skina plunksnas ar graužia letenas.
Tačiau šie veiksniai taip pat gali būti įvairių ligų požymiai. Norėdami atmesti šią galimybę, geriau pirmiausia parodyti augintinį specialistui ir atlikti tyrimus. Gyvūnai, kaip ir žmonės, sirgdami būna sunkios emocinės būsenos. Tokiu atveju augintiniui padės gydymo kursas.
Ką daryti, kad jūsų augintinis susidorotų su nerimu
Jei veterinarijos gydytojas nenustatė sveikatos problemų ir nepaskyrė raminamųjų, padėkite gyvūnui išgyventi baimę, apmaudą ar susierzinimą. Štai keletas bendrų technikų.
Sukurkite saugos zoną
Kad ir kur būtumėte, pasistenkite savo augintiniui paskirti pastogę, kurioje jis galėtų ramiai laukti emocijų audros. Padėkite lovą ar narvą toliau nuo atšiaurių garsų ir ryškių šviesos šaltinių. Nepamirškite atsinešti į saugos zoną žaislai arba daiktai, prie kurių gyvūnas yra pripratęs: senas teniso kamuoliukas, minkšta antklodė, sukramtytas meškiukas.
Užmegzkite lytėjimo ir akių kontaktą
Jei jūsų augintinis mėgsta dėmesį, dažniau laikykite jį glėbyje, glostykite ar kasykite už ausies. Taigi šuo, katė ar paukštis supras, kad šeimininko požiūris nepasikeitė. Buvimas šalia žmogaus suteikia augintiniui saugumo jausmą. Jei augintinis niekada nesidomėjo lytėjimo dėmesiu ar tam tikroje stresinėje situacijoje atsisako nuo glamonių pasistenkite švelniai užmegzti bent akių kontaktą. Taip pat svarbu nenustoti kalbėtis su savo augintiniu. Savininko balsas sugrąžina jį į įprastą aplinką.
Palaikymas skanėstais ir žaidimais
Pakvieskite savo augintinį kartu žaisti. Jei katė letenėle atsitrenkia į žaislą arba įsitraukia į „pelės“ medžioklę, tai geras ženklas, kad ūmi streso fazė baigėsi. Skatinkite dalyvauti žaidimuose su skanėstais: tai teigiamas gyvūno elgesio įvertinimas. Ramioje aplinkoje skanėstas augintiniui reiškia, kad viskas gerai ir šeimininkas juo patenkintas. Tačiau neturėtumėte per daug spausti. Jei gyvūnas nereaguoja į veiklą, per didelis šeimininko užsispyrimas gali jį dar labiau sutrikdyti.
Venkite fizinio streso
Ši rekomendacija daugiausia taikoma šunims, kurie yra aktyviai dresuojami. Stenkitės, kad pasivaikščiojimai būtų ramūs ir neverskite gyvūno daug bėgioti ir šokinėti. 3-4 fiziškai „nuobodžios“ dienos padės išvengti per didelio šuns nervų sistemos stimuliavimo.
Valdykite savo emocijas
Kuo labiau pažįstama situacija namuose, tuo mažiau gyvūnas jaudinasi. Emocinių šuolių akimirkomis stenkitės nerėkti ir nesiginčyti su šeimos nariais. Nebauskite savo augintinio už tai, kad jis staiga ką nors sukramtė ar nuėjo į tualetą pro padėklą. Jei tai yra streso požymiai, situaciją tik pabloginsite.
Taip pat skaitykite🧐
- Kaip tinkamai dresuoti šunį
- Kiek gyvena šunys ir kaip pratęsti savo gyvenimą
- Kaip išmokti suprasti savo katę