Mokslininkai egzoplanetoje atranda geležinius debesis
įvairenybės / / February 22, 2022
Tai nuostabi, bet visiškai negyvenama vieta.
Maxo Plancko draugijos (Vokietija) Astronomijos instituto mokslininkai paskelbė naujo tyrimo rezultatus.Kasdieniai svyravimai itin karštos milžiniškos egzoplanetos WASP-121b stratosferoje egzoplanetos WASP-121b. Jis yra Puppis žvaigždyne maždaug 850 šviesmečių atstumu nuo Žemės ir yra taip veikiamas gravitacijos jėgų, kad forma primena Amerikietiško futbolo kamuolys.
Tai „karštojo Jupiterio“ klasės egzoplaneta (Jupiterio dydžio dujų milžinai, išsidėstę arčiau savo žvaigždės – dažniausiai dviejų dydžių eilės). Dėl artumo žvaigždei planetos sukimasis yra užfiksuotas orbitoje aplink ją. Dėl to vienas iš WASP-121b pusrutulių nuolat yra atsuktas į žvaigždę, kuri įkaitina paviršių iki 3000 laipsnių Celsijaus. Naktinė pusė visada nukreipta nuo žvaigždės, o temperatūra joje yra apie 1500 laipsnių vėsesnė.
Naujo tyrimo autoriai ištyrė vandens ciklą tarp dienos ir nakties planetos pusių. Abiejose pusėse nuolat per karšta, kad susidarytų vandens debesys, tačiau tai nereiškia, kad debesų apskritai nėra. Tyrėjai aptiko laukinių oro sąlygų nakties pusėje, įskaitant metalinius debesis. Jie sudaryti iš geležies, magnio, chromo ir vanadžio, kurie dieną tirpsta kaip dujos, o naktį kondensuojasi į skystus debesis.
Tačiau net ir tai nėra pati keisčiausia WASP-121b savybė. Jo atmosferoje nebuvo rasta jokių aliuminio ar titano pėdsakų, kurių ten turėjo būti. Mokslininkai mano, kad šie metalai kondensuojasi ir krenta kaip lietus žemesniuose atmosferos sluoksniuose, į kuriuos jie nemato.
Šis lietus visai nepanašus į tai, ką galima pamatyti Saulės sistemoje: „Pavyzdžiui, aliuminis tokiomis sąlygomis kondensuojasi su deguonimi, sudarydamas sudėtingą korundą. Su chromo, geležies, titano ar vanadžio priemaišomis gaunami mums žinomi rubinai ir safyrai. Taigi naktiniame WASP-121 b pusrutulyje labai gerai gali lyti skysti brangakmeniai.
Tyrėjai ketina toliau tyrinėti šią keistą planetą – taip pat ir pasitelkę neseniai paleistą planetą James Webb teleskopas.
Taip pat skaitykite🧐
- Mokslininkai atrado pragarišką planetą su išsilydžiusios lavos vandenynais
- 4 dangaus kūnai Saulės sistemoje, kurie labiausiai tinka gyvybei
- 10 klaidingų nuomonių apie erdvę, kuriomis gėda patikėti
Viršelis: NASA, ESA, J. Olmsted (STScI)