Kaip pasirodė Vikings: Valhalla?

„Vikings: Valhalla“ premjera „Netflix“ rodoma vasario 25 d. Formaliai tai yra garsiųjų „vikingų“ tęsinys arba atskyrimas iš kanalo „Istorija“. Tačiau iš tikrųjų viskas yra šiek tiek sudėtingiau.

„Netflix“ dažnai renkasi populiarius serialus. Kartais paslauga tiesiog tęsia jas uždarius pradinę platformą, kaip buvo Cobra Kai projekto atveju. Kartais tai leidžia autoriams kurti savo projektų tęsinius ar įžangas, kaip „Hot American Summer“ atveju. Tačiau „Vikings: Valhalla“ ironija ta, kad ši serija visiškai nesusijusi su savo pirmtaku. Jo siužetas vyksta praėjus šimtui metų po originalo įvykių, todėl istorijos centre atsidūrę veikėjai yra visiškai kitokie. Taip, ir autoriai skirtingi: „Vikingų“ kūrėjas Michaelas Hirstas įrašytas tik kaip vienas iš prodiuserių, per jis nedirbo su scenarijais, o laidos vedėjas buvo Jebas Stewartas, kuris nedalyvavo kuriant senąjį. projektą.

Remdamiesi tuo, galime teigti, kad „Valhalla“ yra visiškai nepriklausomas serialas, susijęs su „vikingais“ tik pavadinimu ir retais paminėjimais apie atskirus personažus. Tačiau negalima išvengti palyginimų. Ir didžiąja dalimi tęsinys neatsilieka nuo originalo. Tačiau kai kuriais atžvilgiais jis yra prastesnis už savo pirmtaką.

Įspūdingas pagrindinis veiksmas

Po daugelio metų karų vikingai atsivertė į krikščionybę ir tarnavo Anglijos karaliui Ethelredui (Bosko Hogano). Tačiau valdovas nusprendė išvalyti tautą ir išžudė daugybę šalyje gyvenusių Normandijos žmonių ir jų šeimų.

Atsakydamas į tai, Danijos karalius Kanutas Didysis (Bradley Frigard) surenka visus vikingus ir ruošia kampaniją prieš Angliją. Tiesiog tarp jo šalininkų yra daug prieštaravimų: vieni kariai jau priėmė krikščionybę, o kiti garbina senuosius dievus. Bet apsėstas kerštas dėl savo brolio mirties Haraldas Sigurdssonas (Leo Suteris) suvienija savo kovos draugus, ir vikingai iškeliauja užkariauti Anglijos. Kartu su jais plaukia grenlandietis Leifas Erikssonas (Samas Corlettas). Iš pradžių jis atvyko su savo seserimi, kuri norėjo atkeršyti vienam iš vyrų už jo išžaginimą. Dabar brolis turi kovoti, kad jai nebūtų įvykdyta mirties bausmė už žmogžudystę.

Jau nuo pat pradžių akivaizdu, kad serialas, kaip ir originalus projektas, iš karto supažindina žiūrovą su beveik keliolika svarbių personažų, kurių likimai stebėtinai susipins vienas su kitu. Be to, įžangą autoriai kuria itin kruopščiai: visus veikėjus lengva įsiminti, o įvykiai vystosi gana greitai. Po poros epizodų dauguma pagrindinių veikėjų bus šalia ir į politines intrigas įsitrauks staigiau nei „Sostų žaidime“.

Su kiekviena serija pagrindinis siužetas tampa ambicingesnis, o veikėjų veiksmai – dviprasmiškesni. Kiekvienas iš svarbių herojų leidžiasi į kampaniją turėdamas savo tikslą: pasiekti šlovę, atkeršyti, praturtėti. Skirtingi motyvai verčia juos reguliariai sudaryti netikėtus aljansus ir išduoti vienas kitą. Be to, net Anglijos valdovai čia rodomi ne tik kaip kvaili priešai. Tai žmonės, atsidūrę sunkioje situacijoje: išmintingieji moteris, gudrus patarėjas ir nepatyręs jaunuolis turi spręsti problemas, kurias sukėlė ankstesnis karalius, kuris mirė prieš prasidedant invazijai.

Dėl šio požiūrio Valhaloje praktiškai nėra išskirtinai teigiamų ar neigiamų personažų. Išskyrus galbūt Leifą – jis per protingas, gražus ir visada elgiasi oriai (tikriausiai be dalies herojiškumo modernus projektas neįmanomas). Tačiau likusieji reguliariai stebins savo veiksmais. Kiek visa tai artima tikriems istoriniams įvykiams, spręs ekspertai. Tačiau dramatiško siužeto požiūriu pagrindinis veiksmas pastatytas kuo įdomiau. Ko, deja, negalima pasakyti apie antrinę liniją.

Tačiau neaiški moralė ir tikroji darbotvarkė šalutinėje istorijoje

Dar prieš pasirodant serialui daugelis piktinosi, kad juodoji Caroline Henderson projekte pasirodys kaip Jarl Hakon. Bet iš tikrųjų tai net nėra pagrindinė veikėjos ir visos siužetinės linijos, kurioje ji pasirodo, problema.

Leifo sesuo Freydis Eriksdottir (Frida Gustavsson) atvyksta į vikingų susitikimą, svajojanti apie kerštą. Kai jos brolis pradeda kampaniją už jos nusikaltimus, herojė lieka Hakono įkaite. Po to jarlas be jokios protingos priežasties paleidžia Freydis kampanijoje į Upsalą, kur ji turi atrasti savo tikrąjį likimą.

Be to, beveik visa Leifo sesers linija atrodo arba dirbtinis laiko tempimas, arba intarpai iš kitos nebaigtos serijos. Pavyzdžiui, viso epizodo metu jos istorija yra viena ilga mistinė kelionė. O pagrindinė drama yra ta, kad tam tikras karys pakeliui užpuola Freydį ir jos palydovus, po trijų minučių herojė jį nužudo, o tada kažkoks jarlas ją ilgai persekioja norėdamas atkeršyti. Todėl Hakonas siunčia heroję mokyti karingos moterysatremti priešus. Ši dalis, ypač jos mistinis komponentas, nufilmuotas labai gražiai. Tačiau visiškai neaišku, kam to reikia.

Dalis atsakymo slypi Caroline Henderson personažoje. Jo kilmė, beje, paaiškinta siužete. Nors čia kiekvienas pats nuspręs, kiek ta istorija tikėtina, bet formaliai logika yra. Tačiau Hakono pastabos skamba kaip tipiško motyvuojančio kalbėtojo žodžiai. Tam tikru momentu ji pasakys: „Viskas įmanoma, jei esi atviras pasauliui“, labai primena atsitiktinę citatą iš Paolo Coelho knygų. Kartu jarl sako, kad viską galima pasiekti ir pati, tačiau ji pati didžiąją dalį galios gavo tiesiog gimimo teise.

Deja, negalima išvengti minties, kad visa ši linija tik vaidina stiprių moterų temą pasaulyje, kuriame smurtauja tarpusavyje kariaujantys vyrai. Ir labiausiai įžeidžianti yra tai, kad tai rodoma kaip „Vikings“ franšizės dalis, kur lygybė problemų nebuvo – tiesiog prisiminkite Lagertha originalioje serijoje. Taip, o „Valhaloje“ dar yra protingesnė ir gudresnė už kitus valdovus Normandijos karalienė bei viena Leifo bendražygių, niekuo nenusileidžianti savo kovos draugams. Tačiau kažkodėl akcentuojama atskira ir labai gremėzdiška moteriška linija, kurią su kiekviena serija norisi vis labiau iššvaistyti.

Šaunus pastatymas ir puikūs kostiumai

Vertinant bet kokį istorinį projektą, ypač pasakojantį apie tolimus laikus, reikia atsižvelgti į būtinybę veikėjus pritaikyti prie šiuolaikinės kultūros. Todėl vargu ar verta rimtai diskutuoti apie pernelyg gražius ir išpuoselėtus vikingų veidus bei baltadantis šypsenas. Nors žvelgiant į kone modeliišką australo Samo Corletto išvaizdą ir saulėtas akis, sunku patikėti, kad žiūrovas susiduria su atšiauriu žmogumi iš apšalusios Grenlandijos.

Laimei, tai kompensuoja gera vaidyba. Be to, Leo Suteris ir Bradley Freegardas, dažnai pasirodantys šalia Corlett, puikiai tinka vikingų vaidmeniui. O Davidas Oakesas, suvaidinęs grafą Godviną, išgarsėjo istoriniai projektai – nuo ​​„Borgijos“ iki „Baltosios karalienės“.

Tačiau tai, kas tikrai atrodo puikiai, yra peizažas ir pastatymas. Čia vėlgi istorikai turi spręsti, kiek jie tikėtini, bet viskas atrodo labai tikroviškai. Vikingams buvo sukurta daug individualių kostiumų, o daugelis aktorių iš tikrųjų patys išmoko kautis kardais ir kirviais, kad nenaudotų apatinių.

Dėl to seriale veiksmas atrodo labai gražiai ir dinamiškai. Kaip ir originalūs Vikingai, projektas pažymėtas 16+, todėl autoriai turi kur apsisukti kalbant apie žiaurumą: bus nukirstos galvos ir perpjauti skrandžiai, bet be maniakiško apsėdimo kraujo. Nors didelio masto mūšiuose galbūt kažkam neužteks erdvės: iki paskutinių sezonų kai kurie „Sostų žaidimasSerialas tikrai neprilygsta.

Ketvirtasis epizodas, skirtas tiltui užfiksuoti, tiesiogine prasme taps atmosferos kūrinio apoteoze. Čia ir nelinijinis pasakojimas, ir sudėtingas puolimo planas, ir daugybė veikėjų, nuo kurių priklauso mūšio baigtis. Filmavimui buvo atstatyti keli tikri laivai ir dalis tilto, vietoje surengtas naktinis mūšis šaltame vandenyje.

Visa tai daro „Vikings: Valhalla“ vienu iš vizualiai patraukliausių istorinių projektų pastaruoju metu. Nors kartais atrodo, kad autoriai neturėjo pakankamai laiko iki galo atskleisti savo ketinimą.

Tačiau sumaištis ir skubėjimas veikti

Galbūt tai yra labiausiai ginčytinas apžvalgos punktas. Tačiau po pagyrų už dinamišką įžangą ir kaltinimų dėl ilgos Freydžio eilės, noriu pastebėti, kad pagrindinis veiksmas pasirodė per daug suglamžytas. Gerai, kad vikingai greitai pradėjo kampaniją, bet ryžtingai mūšis Anglijoje – ir tai kone pagrindinis sezono įvykis – autoriai tiesiogine prasme paima du epizodus. Ir tai atsižvelgiama į tai, kad pasakojimą pertraukia antraeilis pasakojimas, o apie oponentus jie kalba tik priepuoliais.

Kartais apima jausmas, kad scenarijus buvo sukurtas ne aštuoniems kadrų epizodams, o pusantro karto daugiau epizodų. Ir tai labai tikėtina, kad tai tiesa, atsižvelgiant į tai, kad Valhalla yra trumpesnė nei net pirmieji vikingų sezonai. Jau nekalbant apie tai, kad pastaruosius kelerius metus originalioje serijoje buvo 20 dalių.

Čia galite šiek tiek nuraminti, kad kūrėjai jau dirba prie tęsinio. Galbūt ateityje bus mažiau skubėjimo ir personažai galės atsiskleisti dar įdomiau.

„Vikingai: Valhalla“ didžiąja dalimi palieka malonų įspūdį. Kaip ir originalas, tai gerai ištirtas istorinis projektas su didelės apimties pastatymu. Nereikalingos eilės ir painiava kiek gadina istoriją, tačiau tikėtina, kad veiksmas dar labiau išsilygins, o autoriai ras tinkamą tempą ir nuotaiką.