Kai produktyvumas tampa toksiškas ir kaip grįžti prie normalaus
įvairenybės / / November 22, 2021
Perdirbimas nėra priežastis didžiuotis.
2019 m. prisidėjo PSOQD85 Burnout / TLK-11 mirtingumo ir sergamumo statistikai (versija: 2021-05-05) perdegimas tarptautiniame ligų klasifikatoriuje (TLK-11). Atrodytų, taškas padėtas. Dabar tokia oficiali įrodymais pagrįstos medicinos pozicija: pervargimas, griežti terminai ir įprotis gydytis namuose kenkia fizinei ir psichinei sveikatai.
Tačiau milijonai žmonių vis dar patenka į tuos pačius spąstus: jie lieka dirbti dienos pabaigoje ir dirba net savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Iš pažiūros šie darbuotojai yra neįtikėtinai produktyvūs. Jie gali atsakyti į veikiantį el. laišką arba atlikti keletą projekto pakeitimų, kol yra eismo spūstyje ar eilėje. Kodėl, net per pasimatymą gali išgirsti: „Palauk, aš tik atsakysiu į skubų laišką!
Darbdaviai dažnai skatina tokį elgesį. Bet iš tikrųjų nuo to kenčia visi.
Kas yra toksiškas produktyvumas ir iš kur jis atsiranda
Toksiškas produktyvumasKą daryti, kai atrodo, kad niekada nepakako / Psichologija šiandien – tai būtinybė visada išlikti efektyviam, „būti ryšiui“, ir nesvarbu, kokia kaina.
Toks elgesys nėra naujas. Profesionaliame pasaulyje jau seniai vyksta konkurencija, kas gali padaryti daugiau ir mažiau miegoti. Psichologai net skambinaTiesa apie šurmulio kultūrą / Taylor's University šis reiškinys yra „tuštybės kultūra“.
Neatsitiktinai socialiniuose tinkluose galima pamatyti tokius įrašus: „Išėjo iš biuro vidurnaktį. Rytoj bus tokia pati užimta ir jaudinanti diena. Tokio požiūrio priežastis yra tikėjimas, kad kuo daugiau dirbi ir tobulini save, tuo geresnis esi. Tokio požiūrio šūkiu galima laikyti garsųjį Elono Musko tviterį: „Niekas niekada nepakeitė pasaulio per 40 valandų per savaitę“.
Yra daug lengvesnių vietų dirbti, bet niekas niekada nepakeitė pasaulio 40 valandų per savaitę
– Elonas Muskas (@elonmusk) 2018 m. lapkričio 26 d
Pandemijos metu produktyvumo siekimas tik sustiprėjo. Nuotolumas visiškai panaikino ribas tarp darbo ir žaidimo, o dabar žmonės siekia palaikyti ryšį dar aktyviau nei anksčiau.
Taip bandoma parodyti, kad yra tikrai daug darbai, o į prekybos centrą nebėga ir per dieną neatlieka buities darbų. Antrajam – tai būdas kompensuoti nebuvimą biure. O trečiasis nori pademonstruoti, kad jis yra patikimiausias ir efektyviausias darbuotojas bet kokiomis sąlygomis.
Tokiems žmonėms darbas tampa svarbesnis už viską. O „šurmulio kultūra“ kartais padeda jiems būti paaukštintam ar pripažintam. Tačiau yra ir tamsioji šio produktyvumo pusė.
Kodėl produktyvumas yra toks toksiškas?
Klinikinis psichoterapeutas Kruti Kwazi pabrėžėPavojingi toksiško produktyvumo spąstai – ir kaip nutraukti ciklą / Tikrai paprasta kelios fizinės ir psichinės problemos iš karto, su kuriomis tikrai susidurs kiekvienas „tuštybės kultūros“ nuneštas žmogus.
1. Nuolatinis nepasitenkinimas
„Aš galėjau padaryti daugiau“ yra įkyri mintis, persekiojanti kiekvieną žmogų, kuris paslydo į toksišką produktyvumą. Išties, juk telefonas ar nešiojamas kompiuteris visada po ranka. Tai reiškia, kad galite atsakyti į dar vieną laišką, atlikti dar porą pakeitimų, užbaigti tą tekstą ir žiūrėti paskaitą apie motyvaciją. Ir sąrašas yra begalinis.
Dėl to iki dienos pabaigos žmogus nukrenta nuo kojų, bet vis tiek tiki, kad bandė nepakankamai. Vienas galėtų būti aktyvesnis. Produktyvesnis. Sėkmingesnis.
2. Nerimas
Įprasta, kad tokie žmonės visą laiką abejoja savimi ir galvoja, kad padarė per mažai. Tai reiškia, kad jie nėra tokie profesionalūs, kaip mes norėtume, ir apskritai netinkami. Dėl to jis gali išsivystyti apsimetėlio sindromas. Jo pasekmė – nuolatinis nerimastingumas ir nerimas, kurį sukelia „atsidavimo“ ir atleidimo iš darbo baimė.
3. Krenta savigarba
Toksiško produktyvumo žmogus savigarbą sieja su darbui skirtų valandų skaičiumi. Sunkiai dirbau, nė minutės nesėdėjau be darbo – gerai padaryta! „Galėjau padaryti geriau...“ – tingus nevykėlis.
4. Santykių problemos
Pokalbiai su šeima ir draugais užima daug laiko. O esant toksiškam produktyvumui, jo labai trūksta. Dėl to žmogus tampa nekantrus ir net nepakantus, vengia „beprasmių“ nuoširdžių pokalbių ir susitikimų, o tai lemia natūralius sunkumus santykiuose.
5. Sveikatos problemos
Atrodo, kad toksiško produktyvumo darbo užduotys yra svarbesnės nei miegas, poilsis, vaikščiojimas, mankšta. Su akivaizdžiomis pasekmėmis: lėtinis stresas, hemorojus, širdies ir kraujagyslių sistemos problemos ir kt pažeidimaisusijęs su sėsliu, socialiai uždaru ir labai nervingu gyvenimo būdu.
6. Sumažėjęs produktyvumas ir motyvacija
Toksiškas produktyvumas anksčiau ar vėliau perauga į perdegimą ir depresiją. Anksčiau darbu užsidegęs žmogus pradeda greitai pavargti ir automatiškai atlikti savo pareigas – daugiau nebeužtenka jėgų.
Kodėl toksiškas darbuotojų produktyvumas kenkia darbdaviui
Formulė yra paprasta. Darbuotojas, kenčiantis nuo toksiško produktyvumo, nuvils vadovą pačiu netikėčiausiu momentu. Ne iš piktos valios. Tiesiog žmogui, kuris nepailsi ir neturi galimybės atsigauti, vieną dieną pritrūksta jėgų – ir jis „išsijungia“, kaip žaislas su išsikrovusiu akumuliatoriumi.
Susidoroti su toksišku produktyvumu
Norėdami dirbti efektyviai, turite kuriam laikui pamiršti asmeninius santykius, kasdienes problemas, pomėgius. Taip pat norint gyventi produktyviai – pailsėti, atsigauti, bendrauti, vaikščioti, sportuoti – reikia išmokti pamiršti darbą.
Vienintelis būdas išbristi iš toksiškų produktyvumo spąstų – rasti gerą darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Štai kaip rekomenduotiPavojingi toksiško produktyvumo spąstai – ir kaip nutraukti ciklą / Tikrai paprasta veikia psichologai.
1. Aptarkite situaciją su darbdaviu
Jūsų viršininkas tikriausiai žino, kaip svarbu atsigauti. Pasikalbėkite su juo apie pokyčius, kuriuos planuojate padaryti savo gyvenime.
Pavyzdžiui, praneškite jiems, kad dabar neturėsite ryšio savaitgaliais ir po septynių vakaro. Jei jaučiatės visiškai išsekęs, paprašykite neplanuoto atostogos (ir, žinoma, nesistenkite jos metu dirbti).
2. Suplanuokite darbo pertraukas
Teisingai – įtraukite juos į savo tvarkaraštį. Pavyzdžiui, nurodykite, kad po kiekvieno svarbaus susitikimo ar baigto darbo etapo turite 10–15 minučių laisvo laiko.
Pasivaikščiokite, įkvėpkite gryno oro, šiek tiek apšilkite, atsigerkite vandens, klausykitės muzikos, medituokite. Arba bent jau tiesiog pažiūrėkite pro langą, o ne į monitorių ar dokumentus.
3. Atsipalaiduokite savaitgalį
Jokių telefonų, skubių laiškų ar dalykinių susitikimų. Norint atgauti jėgas, reikia visiškai atsijungti nuo darbo.
4. Nustatykite ribas, kurios nulems jūsų gyvenimo būdą
Pavyzdžiui, susitarkite su savimi:
- miegokite bent 7 valandas per parą, tam galite, pavyzdžiui, eiti miegoti ne vėliau kaip 23 val.;
- apšilimas kiekvienos darbo valandos pabaigoje;
- nustatykite laiką bendravimui su šeima ir draugais, kai jūsų tikrai nesiblaškys kiti dalykai;
- Valgykite bent du kartus per dieną, o ne užkandžiaukite bėgiodami.
5. Pabandykite atsisakyti socialinės žiniasklaidos
Ypač savaitgaliais ir atostogų metu. Stebint kažkieno pagražintą gyvenimą, susimąstai: „Kiti žmonės tokie aktyvūs, ne tokie kaip aš“. Kaltės jausmas sukels stresą, kuris tikrai trukdys normaliai ilsėtis.
6. Kreipkitės į psichoterapeutą
Šis patarimas skirtas sunkiais atvejais: kai supranti, kad net savaitgaliais negali atitrūkti nuo darbų, o santykiai su artimaisiais sparčiai prastėja.
Su profesionalo pagalba išsiaiškinsite, kas jus varo į „šurmulio kultūrą“ ir pamažu išmoksite išlaikyti sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Taip pat skaitykite🧐
- Kodėl perdirbimas nepadeda susidoroti su deginančiu projektu ir ką su juo daryti?
- Kaip neišprotėti didmiestyje: 7 psichikos sutrikimai, su kuriais susiduria didžiųjų miestų gyventojai
- Kaip tinkamai pailsėti, kad būtumėte produktyvūs
Juodasis penktadienis: ką reikia žinoti apie išpardavimą „AliExpress“ ir kitose parduotuvėse