5 naujos technologijos, kurios netrukus pakeis pasaulį į gerąją pusę
Raskite X2 Technologijos / / December 28, 2020
1. Protingos trąšos
Cheminės trąšos leidžia gauti didelį derlių, tačiau tuo pačiu metu jie daro didelę žalą gamtai. Ypač tada, kai jų naudojama daugiau, nei reikia konkretiems augalams. Padės išspręsti dirvožemio taršos cheminėmis medžiagomis problemą protingos trąšos.
Tai yra aukštųjų technologijų kapsulės, kuriose yra maistinių medžiagų. Kapsulę galima užprogramuoti tiekti reikiamą kiekį trąšų per nustatytą laiką. Visa tai atsižvelgiama į temperatūrą, rūgštingumą, drėgmę ir kitas dirvožemio savybes. Ši technologija žymiai sumažins cheminių medžiagų naudojimą, tačiau tuo pačiu nesumažins augalų derlingumo. Laimi visi: gamintojai sumažins trąšų pirkimo kainą, o gamta mažiau nukentės nuo teršimo pavojingomis medžiagomis.
2. Duomenų saugojimas DNR
Mes gyvename informacijos amžiuje. Žmonija gamina vis daugiau duomenų ir juos reikia kažkur saugoti. Nuo 2016 m. „Microsoft“ mokslininkai dirba kurdami technologijas, kurios leis bet kokią informaciją patalpinti į DNR molekulę. Pirmąsias sėkmes jie pasiekė prieš 4 metus. Tada jiems pavyko užkoduoti 200 megabaitų informaciją nukleotidų sekoje, įskaitant trumpą muzikinį vaizdo įrašą.
2019 m., Mokslininkai galėjo automatizuoti skaitmeninių duomenų pavertimą DNR ir atgal. Tai leis technologijai veikti pagal debesų paslaugų principą: vartotojas įkelia informaciją į tinklą ir prireikus gauna prieigą prie jos keliais paspaudimais. Tuo pačiu metu duomenys, kurie šiandien saugomi kelių aukštų duomenų centre, gali būti įrašomi delno dydžio laikmenoje.
3. Bioplastikas iš atliekų
Praeina šimtmečiai, kol paprastas plastikas suyra. Iki tol jis teršia planetą ir išskiria įvairių kenksmingų medžiagų patenka į aplinką. Jaunos britės Lucy Hughes atradimas galėtų ištaisyti šią situaciją. Sasekso universiteto absolventas išrado bioplastikas iš žuvų atliekų. Jis suyra kaip ir bet kuris ekologiškas produktas per 4-6 savaites.
Tyrimų metu Hughesas išsiaiškino, kad žuvų žvynuose ir griaučiuose, taip pat moliuskų kriauklių fragmentuose yra specifinio baltymo, kuris suteikia medžiagai ypatingo tvirtumo. Bioplastikas iš žuvų atliekų gali būti naudojamas maisto pakuotėms, maišeliams ir kitiems vienkartiniams indams. Ir jie šalina tai kaip įprastas maisto atliekas.
Bioplastikų kūrimu užsiima ir didelės kompanijos iš Didžiosios Britanijos („Chrysalix Technologies“), Suomijos („MetGen Oy“) ir JAV („Mobius“). Jie siūlo remtis ligninu - medžiaga, kuri yra celiuliozės dalis. Kol projektai yra tyrimo etape, mokslininkai tikisi, kad jų atradimai turi didelę ateitį.
4. Saugūs branduoliniai reaktoriai
Šiandien egzistuojančių branduolinių reaktorių negalima vadinti visiškai saugiais. Perkaitus juose susidaro sprogus vandenilis. Tai ir sukėlė avariją Černobylio atominėje elektrinėje.
„Westinghouse Electric Company“ ir „Framatome“ specialistai darbas dėl naujos reaktorių, atsparių aukštai temperatūrai, sukūrimo. Vietoj vandens aušinimui jie naudoja skystą natrio ar išlydytą druską, todėl vandenilis nesusidaro. Vadinasi, sprogimo tikimybė žymiai sumažėja.
Be to, atominės energetikos specialistai kuria naujas saugos sistemas, kurios gali atvėsti reaktorius perkaista, net jei atominė elektrinė prarado elektrą, o aušinimo skystis sustojo cirkuliuoti.
5. Socialiniai robotai
Robotai jau pakeitė žmones kai kuriose pramonės šakose, medicinoje ir statybose. Jie taip pat prisiėmė kai kurias kasdienes užduotis. Viena iš nedaugelio sričių, kurioje robotai dar negali konkuruoti su žmonėmis, yra bendravimas. Tačiau situacija gali greitai pasikeisti.
Mokslininkai palaipsniui tobulina dirbtinį intelektą, suteikdami jam vis daugiau naujų įgūdžių. Pavyzdžiui, japonų humanoidas robotas Pipirai geba atpažinti veidus ir pagrindines emocijas, taip pat gali palaikyti nesudėtingą pokalbį. „Peppers“ jau dirba oro uostuose ir viešbučiuose, padeda tarptautinių konferencijų dalyviams ir netgi gali priimti užsakymus greito maisto restoranuose.
Kitas japonų išradimas yra terapinis robotas PARO. Tai atrodo kaip kailinis kailis ir skirtas žmonėms, sergantiems Alzheimerio liga. PARO reaguoja į savo vardą galvos judesiais ir prašo jį paglostyti. Manoma, kad bendravimas su tokiu robotu gali padėti sumažinti stresą ir pagerinti nuotaiką.
Kokie naujausi įvykiai jums atrodo perspektyviausi ir įdomiausi? Praneškite mums komentaruose!